Komentarų: 30 
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Kareiviams
Kareiviams
|
Tipas: Proza Publikavimo data: 2012m. Balandžio 1d. 20:53 |
|
Rašyti knygą lipant laiptais? Didžiųjų tautos didvyrių palaikai jau seniai sudūlėjo po žeme. Ar po žeme sunku kvėpuoti? Turbūt lengviau negu po vandeniu. Šaltas, juodas vanduo skverbsis į barokiškus mano plaučius ir aš jausiuosi kaip nimfa, suviliojusi Odisėją. Aš jausiuosi kaip mūza, įkvėpusi didžiausią pasaulio poetą. Ne eilėmis jis buvo didis. Jis tiesiog buvo aukštas.
Aukštas? Ar didžiausias pasaulio poetas yra jis? Nusižeminęs, nesilenkęs prieš mane ir mano vaikišką povyzą. Prieš mane ir mano suaugusiojo akis. Pasak jo, esu deivės akys, įkalintos mažame kūne. Išlaisvinti manęs negali niekas, kol aš pati nenorėsiu išsilaisvinti.
Bet ko verta savižudybė, kai mirtis matuojama metrais? Aš būsiu mažasis Antanas, kurio mirtį žydas matavo metrais. Trys ar keturi? Net ir penki nesugebės manęs nuskriausti, nes mano kojos išskaptuotos iš marmuro. Jos žengia ir traiško jaunų kareivių galvas, kai jie meldžiasi, jog aš nebūčiau jų mirties šauklys. Melskitės ir nužudysiu jus staiga. Nesimelskite, paliksiu pūti. Ir jūs šauksit, kaip kažkas Vakarų fronte mintyse šaukė: „Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas – molis, o mūsų akys lietaus klanai.“
- Kitą savaitę bus mano gimtadienis vienoje viloje. Labai norėčiau, kad ir tu ten būtum,- aš sėdžiu šalimais, taip arti, o jaučiuosi lyg nutolusi, lyg būčiau kitoje dimensijoje.
- Paprašysiu tėčio,- nutolusi nuo realybės norėjau tik sausainio. Imbierinio su pienu.
- Jeigu ką, atvažiuosiu tavęs pasiimti. Ir parvešiu. Ir globosiu visą vakarą,- pagaliau aš atsisukau. Jis to ir norėjo.
- Viskas gerai. Aš ne kūdikis,- ir mano pašnekovas pamanė, kad mane įžeidė.
- Aš nenorėjau...
- Ša. Nereikia. Viskas ir taip aišku kaip diena.
Atsistojau ir nuėjau. Skambutis. Jis manęs nesivis. Ir taip kiekvieną dieną bent po kartą. Kokia neteisybe ir kokia šventvagyste paremti mūsų santykiai. Ir gerai. Gal tai padės man išaugti ne su rožiniais lęšiais, o su plastikiniais akiniais, kuriuos mano ateities vyras sulaužys? Gal... Gal. Gal! Koks skambus ir galingas žodis. Ar tekėsi už manęs? Gal.
***
Žinoma, mano tėvas ne brakonierius. Jis pasitiki Antanu ir atidavė mane į jo rankas. Ir kodėl? Kvailas poelgis. Aš tiesiog jaučiau, koks liūdnas bus tas vakaras. Tiesos vakaras, kai vietoj geriausios devyniolikto gimtadienio dovanos, padovanosiu jam skausmą ir kančią. O gal tikroji mūsų laimė ir yra skausmas, kančia? Kiek mes daug prarandame juos ignoruodami arba grūmodami.
- Atrodai nuostabiai,- jis suima mano ranką ir ruošiasi vesti pro duris. Mano veide nežibės šypsena kaip iš reklamos. Mano veide rimtis.
Automobilio sėdynė maloniai šilta. Antanas iš puikios šeimos. Jie turi daug pinigų ir netgi randa laiko savo sūnų mylėti ne tik per atstumą. Jie mano, kad aš esu baisiai miela mergaitė. MERGAITĖ. Koks bjaurus žodis.
- Kodėl tu tokia tyli?- jis nori, kad aš būčiau laiminga. Jis nesupranta mano invalidumo – laiminga aš nebūsiu niekada.
- Jaučiuosi keistai ten važiuodama,- liežuvis pinasi už žodžių voratinklių.
- Beveik visus ten pažįsti. Viskas bus gerai,- drąsos šaltinis šioje mašinoje, iš kurio aš dar negėriau stebuklingo vandens. Juk mes net vienas į kitą neesame meiliau pažvelgia.
- Galėjai palikti mane namuose. Arba čia laukuose. Aš kaip nors,- nusukau akis. Tuoj verksiu. Mano ašaros yra sieros rūgštis ir nugrauš ploną pudros sluoksnį. Būsiu tik praeities statula, verkianti rūgščiomis ašaromis. Kraujas yra silpna bazė, todėl krauju neverksiu.
- Aš noriu, kad būtum čia, kad būtum su manimi. Man tavęs reikia, Valentina,- jo tonas vertė mane kūkčioti. Automobilis sustojo ir aš neramiai atsisukau.- Kas nutiko, brangioji?
- Tu tiesiog nesupranti, ką reiškia būti mano kailyje,- įdėmios akys suko mano vidurius pagal laikrodžio rodyklę. Gal nevemsiu. Gal...
- Ir kuo tavasis kailis toks nepatogus? Man tavo gyvenimas atrodo žavus,- jo šypsena verta milijono. Parduosiu ją poniai ir nusipirksiu namą. Kur nors miško gūdumoje ir miškinės skruzdės sugrauš mano lavoną, kai pasensiu ir mirsiu. Tobulas galas. Tobula pabaiga.
- Aš taip ilgai stengiuosi tau viską paaiškinti, bet tu nesiklausai,- buvau rami. Per rami. Jis vėl manęs neišklausys. Nesulaukusi jo atsakymo, pasidaviau.- Važiuojam. Būsiu, kur nori, ir darysiu, ką nori. Tiesiog važiuojam.
Kiek padvejojęs, jis užvedė automobilį ir pajudėjome. Sveikinasi su tavimi tie kaukėti asmenys. Jie nerodo tikrųjų savo veidų. Jiems reikia lašelio alkoholio ir visos kaukės liks už durų. Nusigersiu kaip paskutinis alkoholikas ir išdėstysiu visą tiesą. Toks mano planas.
Tačiau lyg trečia koja, iš paskos man sekiojo Antanas. Jis neleido man gerti, neleido įkvėpti dūmų, kai kažkoks vaikinas man jų pasiūlė. Supratau, kad tai ne paprasta cigaretė, todėl troškau jų dar labiau. Bet ne. Čia buvo Antanas ir galiausiai neiškentęs išsivedė mane į verandą. Visi viduje, nes čia šalta. Antanas aprengia mane savo švarku.
- Kas tau nutiko?- jis žvelgia į mane kaip rūpestingas vyresnysis brolis. Norėčiau nusisukti. Ir nusisuku.
- Atsibodo,- atsidusau.
- Kas? Parvežti tave namo?- jis nuliūdęs.
- Lyg tai padėtų,- karčiai nusijuokiau.
- Valentina, aš nesuprantu,- atsisukau.
- Nejau tu toks aklas? Nepastebėjai, kokia aš? Mes bendraujame kiekvieną dieną ir vis tiek nesupratai, kokia aš iš tiesų?
- Aš maniau, kad tave pažįstu, tačiau šis tavo veidas mane gąsdina,- jis kalbėjo nuoširdžiai.
- Atleisk, bet tai tikrasis mano veidas,- išpyškinau.- Dabar leisk man nusigerti ir paskandinti viską užmarštyje.
Jau ruošiausi praeiti pro jį kaip pro stabą, kai staiga jis sugriebė mano ranką ir iš inercijos tiesiog įvirtau į jo glėbį. Taip arti jo nebuvau dar niekad. Plačiai atmerktos akys žvelgė į jį, buvau mažutė ir bejėgė, o jis vis manęs nepaleido. Ką turėčiau daryti?
- Man skauda,- tyliai pralemenau ir jis iškart mane paleido. Atsitraukusi nuo jo pasijaučiau dar prasčiau.
- Tada atleisk, nes visiškai tavęs nebesuprantu,- jis norėjo dar taip pastovėti, gal mane pabučiuoti, o aš viską sugadinau. Jam išėjus, apsipyliau ašaromis.
Grįžti pas kitus negalėjau. Sieros rūgštis išgraužė ant veido vertikalias linijas. Rankinuke turiu pudros. Tereikia nusigauti iki tualeto. Bet prieš tai išėjau į lauką, kad apsiraminčiau ir pravėdinčiau plaučius. Vaikščiojau taip gan ilgai. Žandai paraudo, pradėjo gelti kojas, todėl patraukiau atgal.
Pagrindiniame kambaryje visi šoko. Šviesa minimali, todėl niekas nepastebėjo, kad aš apsižliumbusi. Nusigavau iki tualeto, susitvarkiau veidą ir grįžau į pagrindinį kambarį. Šokti nenorėjau, tačiau man patiko daina, kurią leido grotuvas. Lėtai ėjau pasieniu, nusiėmiau Antano švarką, mat čia buvo karšta, ir išvydau burkuojančių porelių galybę. Tą akimirką akimis pradėjau ieškoti Antano. Pamačiau jį kitame kambario gale. Jis kalbėjosi su dviem merginom. Žinoma, mano akys jau pradėjo drėkti, o pavydas graužti giliausias sielos kerteles. Tačiau ne taip turėčiau su tuo kovoti. Gal man tiesiog pasitraukti ir leisti jam gyventi laimingai?
Bet štai net nepastebėjau, kaip prie jų priėjau ir ištiesiau Antanui jo švarką. Mano veidą puošė keista, gundanti šypsena. Jau iš tolo pastebėjau, kad po pokalbio su manimi, per pusvalandį, o gal ir visą valandą mano klajonių po laukus, jis spėjo išgerti tiek, kad apgirtęs protas minimaliai užmirštų logiką, ir pasiduotų kūno geismams. Jo akys mano teoriją tik patvirtino.
- Atleiskit, merginos, man jau metas,- tardamas tuos žodžius Antanas į jas net nepažvelgė. Visą laiką stebėjo mane ir keistą mano žvilgsnį.
- Ir vėl ta mergytė,- sušnabždėjo viena iš jų. Tačiau aš neturiu kreipti dėmesio į pavydžias merginas, kurios stengėsi atimti tai, dėl ko taip ilgai kovojau. Antanas eina su manimi ir to man pakanka, kad jausčiausi kaip nugalėtoja.
- Atsigavai?- paklausė jis, kai užlipome į viršų. Čia ant lovų jau gulėjo keletas porelių tikrai nepadoriai vienas kitą glamonėjančių.
- Taip,- pakreipiau galvą. Jis dar niekad taip ilgai nežvelgė į mane. Ir kaip turėčiau elgtis, jei jis pasielgtų būtent taip, kaip trokštu? Ar galėčiau jam atsiduoti? Abejoju.
- Tuomet,- vienu judesiu jis apsikabino mane ir prisiglaudė taip stipriai, jog vos besuvokiau, kas vyksta. Mano akyse šmėkštelėjo baimė. Dėl to buvau tikra.
- Tu pasigėrei ir nežinai, ką darai,- stengiausi, kad mano balsas nelūžinėtų. Aš baisiai bijojau.
- Alkoholis tik išlaisvino mane ir aš nebebijau pasielgti taip, kaip visad troškau,- jo veidas taip arti manojo, jog sulėtėjusį kvėpavimą jis turėjo pastebėti. Bet nepastebėjo.
- Paleisk mane,- sušnabždėjau, pajutusi, kaip jo ranka slysta mano nugara žemyn.
- Ar ne to taip norėjai?- jis pasilenkia ir lūpomis priliečia kaklą.
- Ne,- vos nesurikau ir staigiai jį atstūmiau. Bijodama, kad jis gali vėl mane apkabinti, prisišliejau prie sienos ir drebėjau.
- Mieloji, nereikia taip dramatizuoti,- jis visu kūnu prispaudžia mane prie sienos.- Viskas baigsis labai greitai. Net nespėsi suvokti, kas įvyko,- noriu pabėgti, bet jo rankos man neleidžia.
- Tai negali būti tiesa,- apsipilu ašaromis.- Tu ne toks.
- Teisingai,- velniai žaidžia katutes ant jo lūpų.- Tai tik sapnas.
Mano mintyse rėkia visi šventieji ir visi marmurinėmis kojomis užmušti kareiviai.
 2012m. Balandžio 1d. 20:53 |
|
2013 m. balandžio 28 d. 2012 m. lapkričio 22 d. 2012 m. spalio 10 d. |
Komentarai (30)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
Alvydas1
mėgsta
Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
Sahja mėgsta Release Me
einaras13 mėgsta Kanye West dainą Stronger
Silentist pakomentavo Demotyvatoriai, linksmos nuotraukos, komiksai, karikatūros ir t.t.
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
DjVaids mėgsta Do You Wanna
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą I Am the Highway (gyvai)
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
Sahja mėgsta Release Me
einaras13 mėgsta Kanye West dainą Stronger
Silentist pakomentavo Demotyvatoriai, linksmos nuotraukos, komiksai, karikatūros ir t.t.
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
DjVaids mėgsta Do You Wanna
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą I Am the Highway (gyvai)
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą Before We Disappear
Pokalbių dėžutė
13:06 -
Silentist
Papa was a Rolling Stone,
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
09:20 -
Silentist
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 2
Neregistruotų vartotojų: 355
Iš viso užsiregistravę: 73574
Naujausias narys: ScottyLenk
Šiandien apsilankė: 97496
2014 m. liepos 31 d. 01:59:16
Ojojoj... Kol perskaitysiu visą kūrybą, tai smarkiai prisikrūpčiosiu... :(
Bet kaip įmanoma tokią klaidą daryti? Juk ir tarimas nesiskiria, ir žodis tikrai dažnas... Mistika.
____________________
Ieva Gabrielė Ugnė Černiauskaitė Lijundra --- Ji mėgo bučiuoti Lietų, tačiau Lietus nemokėjo to gerai daryti, tad ilgainiui jie tapo tiesiog gerais draugais, dulkinančiais vienas kitam ne kūnus, o tik protus.
2014 m. liepos 31 d. 01:36:40
Kad žinotum jos baisiausią ydą - jai turbūt iki pat universiteto, o gal ir dabar nežino, niekas nepaaiškino, kaip rašyti "nesu", "nesame". Visuose jos tekstuose taip parašyta.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. liepos 31 d. 01:21:38
"neesame" - nejuokauk su tokiom baisiom klaidom :D
Šitas tikrai geras, kur kas mažiau plaukiojantis. Tik tas laikas tikrai trikdo ir trukdo. Nedaryk taip. Arba daryk, bet duok užuominų, kiek jau leidai nugyventi veikėjams.(:
____________________
Ieva Gabrielė Ugnė Černiauskaitė Lijundra --- Ji mėgo bučiuoti Lietų, tačiau Lietus nemokėjo to gerai daryti, tad ilgainiui jie tapo tiesiog gerais draugais, dulkinančiais vienas kitam ne kūnus, o tik protus.
2012 m. balandžio 15 d. 21:48:49
Dėkoju, dabar reiks gliaudyt tris knygas per savaitgalį
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. balandžio 15 d. 21:45:56
AČIŪ :)
____________________
Jeigu Jūs nesergate paranoja, tai dar nereiškia, kad jie Jūsų neseka!
2012 m. balandžio 15 d. 21:43:46
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 15 d. 21:43:04
Niu
. Tada tą, iš kurios šį ištrauka. galėtum priduot? 
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. balandžio 15 d. 21:41:19
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 15 d. 21:39:26
Gal atsiųsk bent vieną plerzionę, kurią tu norėtum ištrint... bus, ką pakritikuoti
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. balandžio 15 d. 21:38:37
Siųskit jūs tik :D
____________________
Jeigu Jūs nesergate paranoja, tai dar nereiškia, kad jie Jūsų neseka!
2012 m. balandžio 15 d. 21:38:04
Yra knygų, kurias noriu ištrinti. Jų ir nesiųsčiau
Bet DeathLetter sumaniau nusiųsti tą, kurios ištrauka čia aukščiau pateikta ;) Kažkodėl ji man labiau patinka :)
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 15 d. 21:35:28
Žinau kas. Bet gal man dar kokią pristatysi. O DeathLetter "mėnulį ir mėnesieną" nusiųsk... mat man biški bėdos su el.paštu
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. balandžio 15 d. 21:34:27
skypė: fieja_1995.
gmail: Gretutejaa
kur patogiau, ten ir siųskit :dD
____________________
Jeigu Jūs nesergate paranoja, tai dar nereiškia, kad jie Jūsų neseka!
2012 m. balandžio 15 d. 21:33:37
Visų nesiųsiu. Yra tik vienas žmogus, kuriam drįsčiau visas siųsti
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 15 d. 21:32:33
Parašyk į pm savo el.paštą, aš atsiųsiu... Arba R7 atsiųs... visas
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. balandžio 15 d. 21:31:41
Tiesą pasakius, ne vieną ir ne dešimt
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 15 d. 21:29:35
Ji turi dar knygų??? Duok paskaityt !
____________________
Jeigu Jūs nesergate paranoja, tai dar nereiškia, kad jie Jūsų neseka!
2012 m. balandžio 15 d. 21:28:34
O, aš dar nepradėjau... kažin dėl ko, visai buvau ją užmiršęs, na, reiks savaitgalį ateinantį prisėst prie jos. O jos vieną knygą irgi vienu prisėdimu perskaičiau
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. balandžio 15 d. 21:25:32
Man patiko. Labai labai. Kaip ir knygą perskaičau su vienu prisėdimu. Tavo raštuose yra kažkas artimo širdžiai.
____________________
Jeigu Jūs nesergate paranoja, tai dar nereiškia, kad jie Jūsų neseka!
2012 m. balandžio 15 d. 19:17:26
Iki šio skyriaus mergina dievina banalumą, tad taip - kai kurios jos mintys, išgyventi įvykiai privalo būti perteikti banaliai, kitaip išduočiau knygos idėją :)
Ir aš neesu realistė, daugiau nesistengiu ja būti. Laiko šuoliai yra vienas pagrindinių modernizmo bruožų - tai tikrai ne mano išmonė ar televizijos įtaka, TV aš nežiūriu. Ir apskritai, nuoseklumas yra sustabarėjusių kūrinių bruožas, kuris man sukelia nuobodulį. Jeigu man kelios dienos buvo neįdomios, o viena specifinė akimirka svarbiausia gyvenime, kodėl turiu viską aprašinėti tokiu pačiu kiekiu sakinių?
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 8 d. 13:20:38
dar pastebejau, kad neislaikytas laiko ritmas. Kaikur keliu sekundziu ivykiui skiriama 10 sakiniu, o veliau ilgas laiko tarpas(tarkim 6valandos) aprasomos vos keliais sakiniais. Cia jau panasu i anekdotu pasakojimo stiliu arba dazna TV perjunginejima.
2012 m. balandžio 8 d. 13:07:14
"kai staiga jis sugriebė mano ranką ir iš inercijos tiesiog įvirtau į jo glėbį. Taip arti jo nebuvau dar niekad. Plačiai atmerktos akys žvelgė į jį, buvau mažutė ir bejėgė, o jis vis manęs nepaleido."
va sita vieta tai 100% galima rasti betkokiame meiles romane, netgi lietuviskame TV seriale. Sablonas.
Tai netgi kvepia prasta psichologija.
2012 m. balandžio 2 d. 09:18:00
Ji viena tų savo amžiui per protingų žmonių, į kurią benraamžiai žiūri kreivai :) Todėl ji ir pradėjo draugauti su gerokai vyresniu vaikinu.
Ir viena pastabėlė, veiksmas vyksta viloje :D "Kitą savaitę bus mano gimtadienis vienoje viloje."
Beje, ačiū už gerus žodžius
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 2 d. 00:45:00
Hmmm... Tai, kad pagrindinė herojė yra šalta, kaip sakai, marmurinės statulos veidu, gal šiek tiek melancholiška ir nelaiminga, verčia vaizduotis kaip paauglė, ne pagal savo amžių. Na, kiek protingesnė ir labiau subrendusi už kitus, man tai patinka. Veiksmas vyksta klube, kaip supratau. Du veikėjai ir trumpi jų dialogai - pradžiai kaip tik. Labai greitai įtraukė šita ilga ištrauka, kaip visada, kai skaitau kažką atsidavusi. Be jokios abejonės, matyti, kad geras kūrinys. :)
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2012 m. balandžio 1 d. 22:25:49
Kartais tikrai reikia atidžiau skaityti, mėgstu detales. Bet ai...
Visa knygos idėja buvo, kad iki tol, kol šios scenos pabaigoje jis ją išprievartavo, ji mąstė gan vaikiškai, tik po to įvykio kardinaliai pasikeitė :) Na, bet jau ir šios scenos pradžioje, beviltiškai įsimylėjusi, ji pradeda mintimis tolti nuo naivaus rožinių akinių mito :)
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 1 d. 22:21:05
Nusižeminęs, nesilenkęs prieš mane ir mano vaikišką povyzą. Ups. Reikėjo užskaityti kaip herojės išvaizdos aprašymą.
Antanui devyniolika, jai kiek mažiau - antra užuomina.
Bet dvasinė jos būsena visai ne vaikiška.
Tos interliudijos tarp veiksmo labai poetiškos ir chimeriškos. Man patinka. Gražiai rašai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. balandžio 1 d. 22:05:48
Niekis, niekis ;) Per tiek laiko jau pastebėjau, kad daug ką žmonės interpretuoja kitaip, negu patys rašytojai sumąsto, todėl niekad nemėgau interpretacijų ir teksto suvokimų. Kuomet vienam rašytojum davė teksto suvokimą pagal jo kūrinį, jis surinko net vieną tašką, nes sugebėjo nurodyti kūrinio žanrą
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 1 d. 22:00:56
Man taip pasirodė. Tie mirštantys po jos kojomis kareiviai, Marmurinis grožio šaltumas.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. balandžio 1 d. 21:47:55
Širdžių ėdikė? :D Keista, nes knygoje ji jauna mergaitė (maždaug devintokė), o jis jos pirmoji meilė
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 1 d. 21:44:55
Jis nesupranta mano invalidumo – laiminga aš nebūsiu niekada.
Vakarėlio epizodas labai kinometografiškas - detaliai vaizdingas.
Pradžia - metaforų karuselė, kuri sukasi taip greitai, kad akyse viskas liejasi. Reikalinga pagalba. Kas kankina heroję? Kas jos aukos? Įtariu, kad ji širdžių ėdikė, neturinti jokių skrupulų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly