
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Ir vėl suprantu tą patį... Kelinta kartą?... Tu ne man, pup, ir aš ne tau. Pažiūrėk į mus. Aš per galvą verčiuosi, kad nesugriūtų mano gyvenimas, bent tūkstantį kartų per dieną svajoju, kaip kas galėtų būti, kaip norėčiau, kad būtų vėliau ir kaip tikriausiai bus... su kuo? Kaip? Kur?... Esu gera dukra ir mokinė.. be to dar pavydi. O tu.. Tu nerūpestingas, gabumais moksle tikrai nepasižymintis, po klubus ir barus besitrankantis ir nuolatos visokių merginų ir sakndalų apsuptas... Gyveni šiandiena ir spjauni į ateitį.. Ahhrr... Kodėl anksčiau nesakei, kad būsi toks?! Kodėl? Viskas būtų taip paprastai pasibaigę... O dabar. Ar žinai kiek yra 5metai? Kaip tave ištrinti? Kaip palikti?.. Gi net neturiu kodėl.... Kaip tavęs nebemylėti?! Ar žinai kiek myliu?! Nieko be tavęs neturiu... Net peties ant kurio verkti. O tu mane visada paguodi, apkabini, visada žiūri į akis ir sakai, kaip myli... Bari, kai liūdžiu ir galėtum nušokt nuo namo stogo tam, kad šypsočiaus. Bet.... Viskas negerai.
|
![]() |
![]() ![]() ![]() |