Daug laiko praleidau žvelgdama į žydrą, 
Tai mano kambario ir nuotaikos spalva: 
Žydra ant sienų, žydra man iš burnos; 
Kažkas žydro tarp debesų, kai išlenda saulė. 
Kažkas žydro tose akyse, kurios tau "įkrenta". 
Kai apima tas beprasmiškumo jausmas, 
Prisigalvoju sau visko apie Dievą: 
Tamsoje šviesa su neoninėm rankom. 
Jis ieško nuolankiųjų, nuramina bestiją, 
Gerųjų Sielų Departamento šefas... 
Staiga pamatau save kaip fortepionu grojamą melodiją. 
Mano siaubinga mirties baimė nebežaidžia su manimi, 
Dabar žinau kam manęs reikia - simfonijai. 

Meilę aš sieju su raudona, 
Tai mano mirusios širdies spalva, 
Raudona galvoj, kai pavydas skraidina, 
Raudona akyse nuo emocinių saitų, 
manipuliacija... pavojaus signalai... 
Daugiau pagalvojus apie seksą, geresnis jis tampa. 
Štai ir nauda gyvenime: tai gerai kraujo cirkuliacijai, 
Gerai įtampos nuėmimui. Ir mūsų reinkarnacijų pagrindas! 
Staiga pamatau save kaip fortepionu grojamą melodiją. 
Mano siaubinga mirties baimė nebežaidžia su manimi, 
Dabar žinau kam manęs reikia - simfonijai. 

Daug laiko praleidau žvelgdama į žydrą, 
Nenuostabu, kad aš taip nudažiau.