|
|
|
|
|
Kažkada aš gyvenau milijonieriaus gyvenimą,
Išleisdavau visus savo pinigus, aš nesirūpinau.
Pasiimdavau savo draugus žiauriai fainam laikui,
Nusipirkdavau "bootleg" viskio, šampano ir vyno.
Tada aš pradėjau kristi taip žemai,
Praradau visus savo geriausius draugus, ir nebebuvo kur eiti.
Jei aš prisiliesčiau prie vieno dolerio vėl,
Laukčiau laikydamasis, kol jo erelis pradės šypsotis.
Kadangi tavęs pažeminto ir atstumto
Niekas nežino.
Jei apie pinigus...
Mano kišenėje nėra cento nei vieno.
O jei apie draugus..?
Aš jų taip pat nebeturiu nei vieno.
Tačiau jei aš sugrįšiu vėl ant kojų atsistojęs,
Visi užsinorės patapti mano seniai netektais draugais.
Tai be galo keista, be abejo,
Tavęs pažeminto ir atstumto
Niekas nežino..
|