
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Tuštuma buvo dažnas svečias jo gyvenime. Jis ją jautė sėdėdamas priešais pianiną ir žvelgdamas į niekur. Ją juto jau penkerius metus, kasryt gerdamas tą nuodijančią vaisinę arbatą. Ji jo neapleido net tada, kai jis nutarė atimti iš savęs gyvenimą. Tai buvo jo pirmas kartas. Deja, nesėkmingas. Negalėdamas pasitraukti iš gyvenimo, jis nutarė šį džiaugsmą padovanoti kam kitam. Penki dūriai į kairįjį petį. Tik tiek tegalėjo padaryti bėgdamas. Jei auka būtų buvusi drąsesnė... bet ji nebuvo, todėl nusipelnė amžinai gyventi su kišeniniu peiliu kaktoje. Peiliu, kuris negalėjo supjaustyti pomidoro prieš tai jo nesutraiškęs... Auka įsigijo naują gyvenimo palydovą, amžiams styrantį iš jos raukšlėtos kaktos, tvirtai įsmigusį į aukos kaukolę ir švelniai kutenantį ją seniai palikusias smegenis. Bailiai nunešęs auką į daugiaaukščio liftą jis pamojavo apsaugos kamerai ir lėtai nuėjo į lovą. Ryte jis neprisimins ką padarė. Jo viduje kirbės tuštuma norinti save pasidovanoti kitai aukai, o jis jai padės. Ir taip kiekvieną rytą....Jau penkerius metus iš eilės. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2007 m. gegužės 27 d. 22:46:58
Bet mintis gera. Nepasiginčysi.
____________________
Kartais atrodo, kad šiais laikais tolerancija yra menas. Ir aš rimtai.