Senokai skaičiau, tad dabar sunku prisiminti visus mane užkabinusius kabliukus. Tačiau visi trys kūriniai (Badas, Panas, Viktorija) turėjo savittą nuotaiką, kurią jaučiau skaitydamas. Toks pojūtis lyg tave kažkas vedžiotų už nosies. Aišku, čia ne Kafka. Bet tas Hamsuno misticizmas yra tikrai išskirtinis. Verta pastebėti, jog Hamsuno neina priskirti vienam žanrui - plaukioji jis tarp neoromantizmo ir impresionizmo.

Badas - daugiau autobiografinis kūrinys. Labai įstrigo tas, jog visame kūrinyje buvo analizuojama badaujančio žmogaus dvasinė būsena, psichikos užkaboriai ir vidinės intencijos. Tokį romaną galėjo parašyti tik žmogus, kuris tai patyrė. O Hamsunas nuo bado ir pradėjo. Tokia literatūra kartais vadinama "lūzerių literatūra" - tai rašytojai, kurie pradėjo nuo nulio, be jokio pagrindo, tiesiog iškilę iš niekur.

Panas man labai įsiminė savo impresionistine dvasia: daug dėmesio skirta gamtai, dominuoja jausmai, sentimentalumas. Vėlgi, impresionizmas persipynęs su neoromantizmu: dominuojja veikėjų vienišumas, jie kažkur klajoja, neranda sau vietos, pagrindinis veikėjas pasmerktas nelaimėms, jausmuose dominuoja stipri vidinė įtampa, neapibrėžtumas. Hamsunas šiame kūrinyje tai labai gražiai atskleidė.

Viktorija- sakyčiau, jog šį kūrinį geriau nekomentuoti, o dar kartelį perskaityti. Viena nuostbiausių meilės istorijų (mmm)

Hmmm...Ankščiau esu daug girdėjęs apie Hamsuno "Badą" ir "Paną", deja, neteko skaityti. Prieš kelias minutes užverčiau paskutinį puslapį "Misterijų", ir turiu pasakyti, jog mintys aplankiusios dvejopos.
Visų pirma, sunku būtų paprieštarauti, jog Hamsunas sugeba sukurti neeilinį herojų ir, kas sunkiausią, neeilinę sąmonę, mąstymo ir gyvenimo misterijų vaizdinį. Nagelis, Dafnė, Minutis - ryškiai sukurti personažai su terpe pačiam skaitytojui juos "perprasti" iki galo.
Tačiau šiek tiek sutrikau dėl pačios istorijos. Misterijos, misterijos...ir misterijos? Sąmonės klodai, neįžengiami, paslaptingi, neperprantami ir nepaklūstantys jokiems logikos dėsniams? Visi mes žinome, kas dedasi mūsų galvose, galime nujausti, kas vyksta kitų sąmonėje, kad ir sutrikusioje, tačiau niekas iš mūsų negalėtų teigti, jog įmanomas totalus suvokimas. Hamsunas plačiai užsimojo, drąsiai, manydamas, jog skaitytojas supras jo bei jo kuriamų personažų sąmonės užkaborius vos iš kelių esmingesnių užuominų. Bent jau man tai buvo sudėtinga. Matyt, dar reikia daug atrasti ir suprasti, kad galėčiau sakyti, jog ne tik protas, ne tik mano, ne tik sąmonė, tačiau ir pats visokeriopas suvokimas yra man paklūstantys ir leidžiantys juos suprasti, reiškiniai.

heyy, netikėtai čia kolkas skaičiau tik jo Misterijos ir Viktorija, dabar laukia Badas. tikrai išskirtinis rašytojas, toks kerintis sakyčiau, turintis stiprų išskirtinumą, o jo knygų mistiškumas bei personažų magiškumas prikausto iškart, ir belieka aikčioti bei kraipyti ūsus beskaitant

Dar rudenį taip pusiau spontaniškai įsigijau jo romaną "Misterijos" ir tuoj pat prisėdus kavinukėj ėmiau skaityti. Jau nuo pat pradžių be proto sužavėjo - tiek personažai, tiek intriga, tiek pasakojimo būdas, tiek įtaigumas, tiek toks tikroviškas gyvenimo situacijų vaizdavimas, kad nieko daugiau nesinorėjo, tik skaityti toliau. Deja, tuo metu buvau taip užsikasus darbais ir tiek turėjau ką skaityti literatūros paskaitoms, kad skaudančia širdimi atidėjau "Misterijas" į šalį, ir, kad knyga nesikankintų manęs belaukdama, pakišau ją mamai su didžiausiom rekomendacijom, kad skaitytų, manydama, kad po kokio mėnesio ją su malonumu vėl pričiupsiu.
Ir ką jūs manot? Praėjo jau kone metai, tai ji DAR nesugebėjo jos perskaityt, o aš tupiu kitam mieste ir urzgiu, nes atimti iš žmogaus jo (kad ir kaip pamažu, kad ir įterpiant vis kitas knygas) skaitomą knygą ir išsivežti yra kaip ir negražu, bet visgi jaučiuosi šiek tiek išdurta ir atskirta nuo knygos, kuri vis niekaip neišeina iš galvos. Grynos misterijos ir isterijos.:}
Guodžiuosi tuo, kad ilgas laukimas ir kančios tik sustiprina malonumą, tai vasarą jau griebsiu ją no matter what, o tuo pačiu dar ir Badą, ir Paną perskaitysiu - seniai noriu.

(1859 m. rugpjūčio 4 d. – 1952 m. vasario 19 d.) – norvegų rašytojas 1920 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Zanras - neo romantizmas.

Idomu gal, kas nors ka nors skaite...
Man asmeniskai labai patiko jo 1890m. Badas. labai idomus kurinis. labai gerai vertinu istikruju.

ka jus galvojat, apie si rasytoja ir apie jo kurinius, labai idomu suzinoti