Kovo 8-osios istorija ir chronologija LT

1918–1940 m. (Nepriklausoma Lietuva): Nors tarptautinis judėjimas už moterų teises vyko, ši diena nebuvo valstybinė šventė. Lietuva turėjo savo aktyvų moterų judėjimą, tačiau kovo 8-oji labiau asocijavosi su kairiosiomis politinėmis jėgomis.

1940–1990 m. (Sovietmetis): Okupacijos metais šventė tapo privaloma ir stipriai politizuota.

1965 m. SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku kovo 8-oji paskelbta nedarbo diena. Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, ji buvo minima kaip „Tarptautinė moterų solidarumo diena“, tačiau pamažu virto labiau buitine moterų pagerbimo švente su gėlėmis (ypač tulpėmis) ir kolektyvų pasisėdėjimais.

 1990–1997 m. (Atkurta nepriklausomybė): Po nepriklausomybės atkūrimo, siekiant atsiriboti nuo sovietinio paveldo, kovo 8-oji buvo išbraukta iš valstybinių švenčių ir atmintinų dienų sąrašo.

1997 m. birželio 2 d.: Seimas vėl įtraukė kovo 8-ąją į atmintinų dienų sąrašą kaip Tarptautinę moterų solidarumo dieną. Diskusijos buvo karštos, o sprendimas argumentuotas dienos tarptautiniu statusu ir JT pripažinimu.

 2002 m.: Socialdemokratų iniciatyva kovo 8-oji oficialiai įvardinta kaip Tarptautinė moters diena (išbraukus žodį „solidarumo“). Šis statusas išlieka iki šiol – tai atmintina diena, bet ne poilsio diena. 

1911 m. (Kovo 19 d.): Pirmoji tarptautinė šventė minėta kovo 19-ąją, pagerbiant 1848 m. Prūsijos karaliaus pažadą suteikti moterims balsavimo teisę (kurio jis netesėjo). 1917 m. (Kovo 8 d.): Data galutinai „užsirakino“ dėl Rusijos moterų streiko. Įdomu tai, kad pagal tuometinį Julijaus kalendorių tai buvo vasario 23 d., todėl Vakarų Europoje ši diena tapo kovo 8-ąja.

1908 m. (Violetinė, balta, žalia): Jungtinėje Karalystėje sufragistės pasirinko šias spalvas: violetinė – orumas, balta – tyrumas, žalia – viltis. Šios spalvos iki šiol yra oficialios Tarptautinės moters dienos spalvos pasaulyje. 1946 m. (Mimozos Italijoje): Italijos moterų sąjunga (UDI) pasirinko geltonąją mimozą kaip šventės simbolį. Priežastis praktiška – jos pigios, žydi kovo pradžioje ir yra pakankamai tvirtos, kad simbolizuotų moterų stiprybę.

1922 m. (Kinija): Pirmasis kovo 8-osios paminėjimas Kinijoje (Guangdžou). Po 1949 m. revoliucijos moterims oficialiai buvo suteikta pusė laisvos darbo dienos – ši tradicija Kinijoje išlikusi iki šiol. 1975 m. (Islandija): Nors ne kovo 8-ąją, o spalį, įvyko „Moterų laisvadienis“, kai 90 % šalies moterų nustojo dirbti ir gaminti valgį. Tai parodė moterų darbo svarbą ir stipriai paveikė kovo 8-osios minėjimo kultūrą visoje Skandinavijoje. 1977 m. (Vakarų Vokietija): Iki šių metų ištekėjusi moteris VFR teisiškai negalėjo dirbti be vyro leidimo. Kovo 8-oji čia tapo esminiu protestų įrankiu kovojant už šio įstatymo panaikinimą. 2019 m. (Berlynas, Vokietija): Berlynas tapo pirmąja Vokietijos žeme, paskelbusia kovo 8-ąją oficialia nedarbo diena.  

Madagaskaras: Tai vienintelė šalis, kurioje kovo 8-oji yra poilsio diena tik moterims (valstybiniu mastu). JAV: Kovo mėnuo oficialiai paskelbtas „Moterų istorijos mėnesiu“, o kovo 8-oji yra jo kulminacija.

 SUSIJUSIOS DETALES IR KURIOZAI

        Tulpių fenomenas: Nors pasaulyje kovo 8-osios simboliai skiriasi (pvz., Italijoje – mimozos), Lietuvoje tulpė tapo beveik privalomu atributu. Sovietmečiu tai buvo viena iš nedaugelio gėlių, kurias šiltnamiuose pavykdavo „išprašyti“ sužysti būtent kovo pradžiai. Ši tradicija tokia stipri, kad gėlininkai per vieną kovo 8-osios parą Lietuvoje parduoda daugiau tulpių nei per visą likusį pavasarį.

„Nematomas“ šventimas 1990–1997 m.: Po Nepriklausomybės atkūrimo kovo 8-oji buvo oficialiai išbraukta iš kalendorių kaip „sovietinė liekana“. Tačiau visuomenėje ji niekur nedingo – žmonės ir toliau nešė gėles į darbus, o kavinės būdavo pilnos. Tai buvo vienas ryškiausių pavyzdžių Lietuvoje, kai tradicija pasirodė stipresnė už politinį draudimą.

Kolektyviniai „pasisėdėjimai“: Lietuvoje išliko stipri tradicija šią dieną paminėti darbovietėse. Skirtingai nei Vakarų šalyse, kur tai labiau politinių diskusijų diena, Lietuvoje vyrai dažnai organizuoja siurprizus kolegėms: nuo tortų iki simbolinių dovanėlių, kas sukuria specifinę, pusiau šventinę atmosferą biuruose. Pavadinimo „metamorfozės“: Lietuva ilgai dvejojo dėl pavadinimo. Buvo siūlymų vadinti ją tiesiog „Gėlių diena“ arba „Pavasario švente“, tačiau galiausiai likta prie Tarptautinės moters dienos. Tai kompromisas tarp sovietinio palikimo ir vakarietiško žmogaus teisių akcento. Kartų skirtumai: Lietuvoje pastebimas ryškus lūžis: vyresniajai kartai tai labiau pagarbos ir mandagumo diena (panaši į Motinos dieną), o jaunajai kartai ir nevyriausybinėms organizacijoms – protesto ir lygių galimybių diena (rengiamos „Moterų eitynės“, diskusijos apie atlyginimų atotrūkį). Kovo 11-osios šešėlis: Kadangi kovo 8-oji yra labai arti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, šios dvi datos dažnai „konkuruoja“ viešojoje erdvėje: viena siejama su asmenine švente ir gėlėmis, kita – su didžiąja valstybine švente ir laisve.

  Pusė laisvadienio Kinijoje: Nors kovo 8-oji Kinijoje nėra visuotinė nedarbo diena, pagal valstybinį reglamentą darbdaviams rekomenduojama moterims suteikti pusę laisvos darbo dienos. Kai kurios įmonės šia proga dar ir dovanoja apsipirkimo kuponus. Rožinės ir violetinės spalvos simbolika: Jei pamatysite kovo 8-osios logotipus, jie dažniausiai bus violetiniai. Tai oficiali moterų teisių spalva, paveldėta iš sufragisčių judėjimo, simbolizuojanti teisingumą ir orumą. Pirmasis „Google Doodle“: 2005 m. kovo 8 d. paieškos milžinė „Google“ pirmą kartą sukūrė specialų logotipą (Doodle) šiai dienai paminėti. Nuo tada tai tapo kasmetine tradicija, kasmet pabrėžiančia skirtingus moterų pasiekimus. Madagaskaro išskirtinumas: Tai turbūt vienintelė šalis pasaulyje, kurioje kovo 8-oji yra oficiali poilsio diena tik moterims, o vyrai privalo dirbti įprastai. „Gėlių karai“ Rytų Europoje: Nors kovo 8-oji gimė kaip politinis protestas JAV ir Vokietijoje, buvusio socialistinio bloko šalyse (nuo Lenkijos iki Kazachstano) ji virto didžiausiu gėlių pardavimo piku. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse per šią dieną parduodama tiek gėlių, kiek per kitus du pavasario mėnesius kartu sudėjus. Kova už vardą: Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Serbijoje ar Albanijoje, kovo 8-oji dažnai painiojama su Motinos diena. Vaikai mokyklose gamina atvirukus mamoms, nors oficialiai tai – visų moterų teisių diena.  

  1945–1960 m. (Auksinis Holivudas ir džiazo era) Šiuo laikotarpiu dominavo ekrano deivės ir aksominio balso savininkės. Marilyn Monroe – amžinas moteriškumo ir popkultūros simbolis. Audrey Hepburn – elegancijos ikona, išgarsėjusi filmuose „Pusryčiai pas Tifani“ ir „Atostogos Romoje“. Elizabeth Taylor – viena didžiausių visų laikų kino žvaigždžių. Ella Fitzgerald – „Džiazo pirmoji ponia“, suformavusi vokalo standartus. Grace Kelly – Holivudo žvaigždė, tapusi Monako princese. Ingrid Bergman – viena talentingiausių savo kartos aktorių („Kasablanka“). Doris Day – dainininkė ir aktorė, įkūnijusi „merginos iš gretimo namo“ įvaizdį. Bette Davis – dramos meistrė, pelniusi daugybę apdovanojimų. Judy Garland – legendinė atlikėja, „Ozo šalies burtininko“ žvaigždė. Maria Callas – operos pasaulio primadona, pakeitusi operos suvokimą.      1960–1980 m. (Socialiniai pokyčiai ir rokenrolas) Laikotarpis, kai moterys pradėjo drąsiau reikšti savo balsą ir keisti mados tendencijas. Aretha Franklin – „Sielos karalienė“ (Queen of Soul), tapusi pilietinių teisių balsu. Barbra Streisand – viena iš nedaugelio, pelniusių „EGOT“ (Emmy, Grammy, Oscar, Tony) statusą. Cher – „Popmuzikos deivė“, sėkmingai dirbanti jau šešis dešimtmečius. Dolly Parton – kantri muzikos legenda ir viena turtingiausių pramogų pasaulio moterų. Jane Fonda – aktorė, aktyvistė ir kūno rengybos pradininkė. Diana Ross – grupės „The Supremes“ lyderė ir sėkminga solo atlikėja. Brigitte Bardot – prancūzų kino simbolis ir mados ikona. Meryl Streep – laikoma viena geriausių visų laikų aktorių, rekordininkė pagal „Oskarų“ nominacijas. Stevie Nicks – mistiškoji „Fleetwood Mac“ balsas ir solo žvaigždė. Tina Turner – „Rokenrolo karalienė“, garsėjanti savo energija ir ištverme.      1980–2000 m. (Popmuzikos superžvaigždės ir TV era) Pasaulinio masto šlovė, kurią skatino MTV ir televizijos tinklai. Madonna – perkamiausia visų laikų atlikėja, nuolat keitusi savo įvaizdį. Whitney Houston – galingiausio balso savininkė, kurios dainos tapo klasika. Oprah Winfrey – pokalbių laidų karalienė, tapusi viena įtakingiausių pasaulio moterų. Princess Diana – nors nebuvo tradicinė „pramogų pasaulio“ atstovė, ji buvo pati fotografuojamiausia moteris pasaulyje. Julia Roberts – „Amerikos mylimoji“, išgarsėjusi po filmo „Graži moteris“. Mariah Carey – popmuzikos diva, pasižyminti unikaliu balso diapazonu. Celine Dion – baladžių meistrė, kurios daina iš „Titaniko“ tapo pasauliniu hitu. Janet Jackson – inovatyvi atlikėja, padariusi didžiulę įtaką popmuzikos šokiui ir estetikai. Angelina Jolie – aktorė ir humanitarinė aktyvistė, tapusi viena labiausiai aptariamų asmenybių. Britney Spears – popmuzikos princesė, tapusi paauglių kultūros fenomenu.      2000 m. – dabar (Skaitmeninė era ir socialiniai tinklai) Šiuolaikinės ikonos, kurios valdo milijardines auditorijas internete. Beyoncé – viena įtakingiausių šio amžiaus atlikėjų, pelniusi rekordinį skaičių „Grammy“. Taylor Swift – muzikos industrijos gigantė, kurios turai daro įtaką net šalių ekonomikai. Rihanna – dainininkė ir verslininkė, sukūrusi milijardinę imperiją su „Fenty“ prekės ženklu. Lady Gaga – ekstravagantiška menininkė, sėkmingai derinanti muziką ir kiną. Adele – britų talentas, sugebėjęs parduoti milijonus albumų skaitmeninėje eroje. Jennifer Aniston – televizijos serialo „Draugai“ žvaigždė, išlaikiusi milžinišką populiarumą dešimtmečius. Kim Kardashian – realybės šou žvaigždė, pakeitusi šiuolaikinio įžymybių kultūros ir socialinių tinklų taisykles. Billie Eilish – jaunosios kartos balsas, atnešęs naują skambesį į popmuziką. Zendaya – mados ir kino ikona, simbolizuojanti naująją Holivudo kartą. Scarlett Johansson – viena pelningiausių šiuolaikinių aktorių, išgarsėjusi „Marvel“ visatoje. 

Šis sąrašas lietuviu

1945–1990 m. (Sovietmetis: Estrados divos ir teatro ikonos) Tuo metu garsiausios moterys buvo valstybinių ansamblių solistės arba akademinio teatro žvaigždės, kurios dešimtmečiais dominavo ekranuose. Nelly Paltinienė – estrados legenda, įrašyta į agentūros „Factum“ rekordų knygą kaip ilgiausiai dainavusi solistė. Janina Miščiukaitė – Lietuvos estrados karalienė, pasižymėjusi unikaliu balsu ir meistriškumu. Birutė Petrikytė – garsi dainininkė, festivalių „Palanga“ siela. Rūta Staliliūnaitė – viena iškiliausių teatro aktorių (nepamirštamas Barboros Radvilaitės vaidmuo). Eglė Gabrėnaitė – teatro ir kino žvaigždė, elegancijos simbolis. Vaiva Mainelytė – ryškiausia kino aktorė („Velnio nuotaka“), vadinta lietuviškąja Marilyn Monroe. Nijolė Tallat-Kelpšaitė – populiari estrados dainininkė, ansamblio „Nerija“ žvaigždė. Laima Kybartienė – ilgametė televizijos diktorė ir sveikinimų koncertų veidas. Gražina Balandytė – charizmatiška teatro ir kino aktorė. Violeta Sagaitytė – operetės ir estrados primadona.

1990–2010 m. (Nepriklausomybės pradžia ir popmuzikos bumas) Atsiradus privačioms televizijoms ir radijo stotims, iškilo naujos kartos žvaigždės. Džordana Butkutė – tikra roko ir pop scenos maištautoja, kurios populiarumas neblėsta dešimtmečius. Erica Jennings – grupės „SKAMP“ narė, atnešusi vakarietišką skambesį. Nomeda Marčėnaitė – pokalbių laidų vedėja, tapusi viena įtakingiausių moterų televizijoje. Edita Mildažytė – labdaros projektų ir televizijos laidų veidas. Inga Valinskienė – dainininkė, įgarsintoja ir TV laidų vedėja, pasižyminti unikaliu žemu balsu. Violeta Tarasovienė – viena stipriausių to meto popmuzikos vokalisčių. Rūta Ščiogolevaitė – dainininkė, konkursų dalyvė ir komisijų narė. Jurga Šeduikytė – alternatyvios popmuzikos kūrėja, pirmoji gavusi MTV apdovanojimą. Asta Stašaitytė – populiarių pramoginių laidų vedėja. Grupė „69 danguje“ (Nijolė Pareigytė, Karina Krysko ir kt.) – merginų grupių aukso amžiaus simbolis.

2010 m. – dabar (Skaitmeninė era ir nuomonės formuotojos) Šiandien šlovę lemia ne tik televizija, bet ir socialiniai tinklai bei tarptautinė sėkmė. Justė Arlauskaitė-Jazzu – viena populiariausių ir įtakingiausių šiuolaikinių atlikėjų. Beata Nicholson – kulinarinių laidų ir knygų autorė, pakeitusi lietuvių požiūrį į maisto gaminimą. Asmik Grigorian – pasaulinio garso operos solistė, garsinanti Lietuvą didžiausiose scenose. Beatričė Paškevičiūtė (Beatrich) – šiuolaikinės popmuzikos žvaigždė, orientuota į užsienio rinkas. Monika Liu – unikalaus stiliaus atlikėja, sėkmingai atstovavusi Lietuvai „Eurovizijoje“. Indrė Stonkuvienė – laidų vedėja ir viena pirmųjų didžiųjų nuomonės formuotojų. Agnė Jagelavičiūtė – (šviesaus atminimo) stiliaus ikona, padariusi milžinišką įtaką mados suvokimui. Karolina Meschino – socialinių tinklų žvaigždė, diktuojanti tendencijas jaunajai kartai. Monika Pundziūtė-Monique – šiuolaikinės popmuzikos lyderė. Jurgita Jurkutė – aktorė ir laidų vedėja, dažnai vadinama viena gražiausių ir mylimiausių Lietuvos momoterų

  moterys mano kolekcijoje

	17			White Town - Your Woman
	4			Destiny's Child - Independent Women Part 1
	6			Gintarė Karaliūnaitė - Už Moteris
	3			Elton John - When a Woman Doesn't Want You
	0			La Roux - International Woman of Leisure
	1			Edmundas Kučinskas - Merginos, moterys, panelės
	1			Annie Lennox - Womankind