(Kvadratinė galva)²

Literatūra

Jaučiuosi, kaip nubaudusi save. Nenoriu kalbėti apie mokyklą, bet tai, kad matematikoje sėdėjau viena, tikrai nesukėlė teigiamų emocijų. Sprendžiausi bandomąjį egzaminą, nors tikrojo ir nelaikau. Nepaisant to, kad visi jį parašė tragiškai, man jis nepasirodė TOKS komplikuotas. Dabar net suabejojau, gal ir verta tą valstybinį egzaminą laikyti. O taip, be jokio tikslo, žinant, kad tau jo visiškai nereikia. Stresas – žodis, atgrasantis mane nuo tokio žingsnio.

Už lango nėra jau taip šalta. Išėjusi ryte į saulės dar neapšviestą savo namo kiemą pasijaučiau netgi jaukiai. Rodės, kad iki mokyklos būtų smagu ir pėsčiomis nukulniuoti. Ir būčiau, tačiau laikas spaudė labiau negu šaltis.

Šiandien turėjome, pabrėšiu TURĖJOME, pasakyti savo kalbėjimo potemes, kurių keisti negalėsime. Kadangi klasėje mūsų buvo 4 šitą purviną reikalą mokytoja perkėlė į rytdieną. Pagiriotomis smegenimis išsirinkusi pirmos temos pirmą potemę jaučiausi kiek neužtikrintai. Palaima man ir sunkiai besidėliojantys sakiniai tebūnie invalidai, nes mano galva vėl kvadratinė, nes mano mintys vėl padrikos skraidžioja kažkur šalimais. O be minčių aš tikra pilstymo iš tuščio į kiaurą meistrė. Ir gal dar klaidų darymo asė. Taip, žinau, kad Einaras vėl visas jas surinks ir būtinai apie tai sukurps kokį komentarą. Bet aš bent ėjau į mokyklą. Ir sėdžiu langą, laukdama dviejų istorijų. Niam niam.

Potemė skamba taip: „Drastiškai ir įžūliai klausiu: gal jau atėjo metas minėti kalbos praradimo dieną, jos įžengimą į Didįjį žodyną, užleidžiant vietą svetimai kalbai. Atrodo, tarytum vyksta kažkoks puolimas prieš visa tai, ką vadiname lietuviškumu“ (Justinas Marcinkevičius, „Dienoraščiai ir datos“. Vilnius, 2011). Ką apie tai manote? Argumentuokite savo požiūrį.

Gal protingi žmonės turi kokių minčių? Šiaip idėjų turiu pakankamai, tačiau juk šių mažylių niekad nebus per daug.

Vairuoti šiandien sekėsi tragiškai. Invalidės mintys tikrai nesuteikė papildomų galių išsekusiam kūnui. Aikštelėje viskas ėjosi kaip per sviestą, nepadariau klaidų ir instruktorius pasidžiaugė, kad jeigu taip būčiau važinėjusi Regitroje, būčiau išlaikiusi. Bet mieste... į veidrodėlį nepažiūrėjau, per sankryžą prasinešiau trečiu bėgiu ir t.t. Regis, smulkios klaidelės, bet teisės garantuotai pamirštos.

 Gelbėjant savo nevykusį žodžių kratinį, pasidžiaugsiu Musico naujiena – diskusijų skiltimi, kurioje įsižiebia skaičiai, kai kažkas tau atsako. Pravartus dalykas. Dabar nereikės taip akylai sekti „Kas vyksta?“ ir it šuniukai, iškišę liežuvius, laukti, kol kažkas tau atsakys, o gal atsakys net ne tau, bet vis tiek lėksi per kelis dienoraščius, diskusijas.

Dienos žodis? Sutrikęs mąstymas nori kokio psichinio sutrikimo...

ECHOLALIJA

 Žodžių ir frazių, kuriuos pasakė kiti žmonės, kartojimas. Tipiška echolalija trunka ilgai, linkusi kartotis. Aidiškas pakartojimas dažnai turi pamėgdžiojimo, murmėjimo ar staccato intonaciją.

Paprastas klausimo pakartojimas norint pasitikslinti nėra echolalija.

Prisimenu, kad mano kaimynas nuolatos pakartodavo kitų pasakytų sakinių paskutiniuosius kelis žodžius. Net nenumaniau, kad toks keistas įprotis turi tokį kietą pavadinimą.