Mėlyni džinsai, balti marškiniai,
Tau į kambarį įėjus, man net akys ėmė perštėti.
Tarsi Džeimsas Dynas, iš tiesų,
Toks beprotiškai gaivus ir nesveikas kaip vėžys.
Tu buvai toks lyg ir pankas, o aš užaugau su hip hopu,
Bet tu man tinki labiau nei mano mėgstamas megztinis. Žinau,
Kad meilė nedora, ir meilė skaudina,
Bet vis dar pamenu tą gruodžio dieną, kai susitikom. 
Ak, mažyti!

Mylėsiu tave iki gyvenimo galo,
Laukčiau tavęs kad ir milijoną metų.
Pažadėk, kad prisiminsi esąs mano.
Mažyti, ar gali matyti pro ašaras?
Myliu tave labiau
Nei tos kalės anksčiau.
Sakyk, kad prisiminsi, mažyti, sakyk, kad prisiminsi,
Mylėsiu tave iki gyvenimo galo.

Gangsteri su didelėm svajonėm,
Sakei, kad norėjai pradėti gyvenimą iš naujo.
Aš sakiau: „Ne, prašau, liki čia.
Mums nereikia pinigų, kad viskas būtų gerai“.
Tačiau jis išvyko sekmadienį: sakė, grįš pirmadienį,
Aš likau laukti, tikėtis ir vaikštinėti, o jis
Medžiojo pinigus.
„Įsitraukęs į žaidimą“ – tai buvo paskutinės žinios apie jį.

Mylėsiu tave iki gyvenimo galo,
Laukčiau tavęs kad ir milijoną metų.
Pažadėk, kad prisiminsi esąs mano.
Mažyti, ar gali matyti pro ašaras?
Myliu tave labiau
Nei tos kalės anksčiau.
Sakyk, kad prisiminsi, mažyti, sakyk, kad prisiminsi,
Mylėsiu tave iki gyvenimo galo.

Išeidinėdavai kasnakt,
Ir tai nieko tokio, mažyti.
Juk sakiau, kad ir ką darytum, būsiu tavo pusėj,
Kad ir kas nutiktų,
Ar susimautum, ar iškiltum.
Šūdas. Tu bent jau stengeisi.
Bet kai tu išėjai pro tas duris, dalis manęs mirė.
Sakiau, kad norėjau daugiau, bet ne tai turėjau omeny:
Tiesiog norėjau, kad viskas būtų kaip anksčiau.
Mes šokome visą naktį,
O tada jie tave išsivedė – pavogė tave iš mano gyvenimo.
Tau tereikia prisiminti...

Mylėsiu tave iki gyvenimo galo,
Laukčiau tavęs kad ir milijoną metų.
Pažadėk, kad prisiminsi esąs mano.
Mažyti, ar gali matyti pro ašaras?
Myliu tave labiau
Nei tos kalės anksčiau.
Sakyk, kad prisiminsi, mažyti, sakyk, kad prisiminsi,
Mylėsiu tave iki gyvenimo galo.