Ar pameni, kaip seniau švęsdavom pernakt,
Sliūkindavome iš namų pajusti tikro gyvenimo skonio.
Gerdavome mažuose miesteliuose, ugnies šviesoje
(atšaldytą Pabst Blue Ribbon)

Sukako saldūs šešioliktieji, ir mes jau čia:
Vaikinams švilpiant, eidavom gatve: „Laba, laba!“
Nuvarinėdavom policijos mašinas su vyresniais bernais.
Mokytojos sakė, kad tai geruoju nesibaigs.

O štai ir mano nauja geriausia draugė:
Aukštakulniai rankose, linguoja vėjyje.
Pradeda verkti, tušas bėga nuo jos bembiškų akių:
„Lana, kaip aš nekenčiu šitų bernų!“

Todėl ir esame merginos,
Visos ieškome rojaus, ir pirmoje vietoje mums meilė,
Dėl kurios numirtume, ir tai mūsų prakeiksmas.
Neliek dėl to ašarų, neliek ašarų.

Todėl ir esame merginos,
Mes nesilaikome draugėj, nes meilė mums pirmoj vietoj.
Neliek dėl jo ašarų, neliek,
Viskas dar prieš akis.

Būtent čia nutiko pabaigos pradžia,
Visi žinojo, kad per daug įsilinksminom.
Praleidinėjome pamokas ir gerdavom darbe
(Su viršininku)

Sukako saldūs šešioliktieji, ir mes jau čia:
Mažulė šoka ant stalo vietos užkandinėje.
Šūkčiodavom savo vardus rožinių lempučių šviesoje,
Gerdavom vyšnių šnapsą aksominėj naktyje.

Jo, mes taip pat įsilauždavome
Į viešbutį, sužibėdavome ir plaukiodavome.
Bėgdavome nuo farų vilkėdamos vien juodais bikiniais,
Rėkdamos: „Pagaukit mus, kol karštos, pagaukite, kol karštos!“
(Na gi, bandyk laimę)

Todėl ir esame merginos,
Visos ieškome rojaus, ir pirmoje vietoje mums meilė,
Dėl kurios numirtume, ir tai mūsų prakeiksmas.
Neliek dėl to ašarų, neliek ašarų.

Todėl ir esame merginos,
Mes nesilaikome draugėj, nes meilė mums pirmoj vietoj.
Neliek dėl jo ašarų, neliek,
Viskas dar prieš akis.
Gražiausios iš visų, kokias esi matęs,
Kaspinai plaukuose, ir blizgančios nedoros akys.
Nauja degeneravusių grožio karalienių karta,
Ir žinote, ką?

Jos buvo mano vienintelės draugės,
Mes papuolėme į bėdą, ir, kai buvo visai blogai,
Mane išsiuntė. Mojavau nuo traukinio platformos
Verkdama, nes žinojau, kad jau niekada negrįšiu.

Todėl ir esame merginos,
Visos ieškome rojaus, ir pirmoje vietoje mums meilė,
Dėl kurios numirtume, ir tai mūsų prakeiksmas.
Neliek dėl to ašarų, neliek ašarų.

Todėl ir esame merginos,
Mes nesilaikome draugėj, nes meilė mums pirmoj vietoj.
Neliek dėl jo ašarų, neliek,
Viskas dar prieš akis.