Lai žvaigždės man užplūs sapnus, o saulė man į veidą plieks
Aš laike ir erdvėj keliautojas esu, galiu atgal grįžt ir sėdėt
su vyresniaisiais iš genties taurios - šis pasaulis lankytas retai -
Jie kalba, kad sėdėdami sulauks dienos, kai viskas išaiškės ūmai.

Šnekos, dainos muzikalios kalbos ausį glostė savo garsais
Nors nė žodžio nesupratau iš to, istorija buvo aiški visai.

(Priedainis) 
Oi, oi
Mažule, aš skrajojau... mamule, nėra abejonių
O taip, aš skrajojau, mamule, be jokių abejonių.

Viskas ruda, kiek siekia akis, degina žemę saulės ugnis
Akys smėlio pilnos jau, kol po pliką peizažą dairaus
Mėginu rasti, rasti bandau, kur aš buvau.

O, pilote audros, pėdas užžarstančios, kaip mintys sapne ką išblės,
Neišleisk iš akių tako, atvedusio mane čion,  geltonos dykumų srovės.
Mano Šangri-La po vasaros mėnuliu, aš grįšiu. Tai jau tikrai,
kaip kad biržely dulkės nešas stulpu, kai Kašmyrą kerta skersai.

O, keturių vėjų tėve, mano bures išpūski ir be jokių atsargų,
tik atvyru veidu, per metų marias nešk, gniaužiamą baimės nagų.
Oi.

(Priedainis)

Kai aš jau... kai turiu iškeliauti toli, - o taip.
Kai matau, kai matau kelią, o tu lieki,-  taip.

O taip. O taip, kai man sunku..
O taip, o taip man sunku, taip sunku
Mažute, mano mažute, vykim tenai kartu.

Vykim tenai kartu
Vykim tenai kartu.