LEDO MŪŠIS

Betgi magistrą Otto su 52 ordino broliais ir 600 krikščionių Vilko krašte (In Maritima), prie Karuzo, Šv. mergelės Julijonos dieną ant Baltijos Ledo sumušė lietuviai...

Vasario šaltą rytą,
Senele Jūra, ar meni?
Kai šiaurės vėjo lediniai žirgai
Speigą šaltą atnešę karčiuos,
Kaustė tavo platybes melsvas
Balto ledo - stori šarvai.
Ir geltonam smėlio krante
Viešpatavo tyla !

Bet perplėšė tylą sidabro
Keistas triukšmas, žvengimas žirgų.
Ir iš snaudžiančios girios išjojo
Daug kryžiuotų žiarių žmogžudžių...
Susisupę į baltus apsiaustus,
Pažymėtus juodu ženklu Mirties
Jie ant Baltijos ledo patraukė
Nežinojo, kad čia visi dvės !

Draskė pykčio ir keršto troškimas
Akmenines jų šaltas širdis,
Kad lietuviai Livoniją siaubė,
Griovė,degino jų pilis.
Manė sau, kad kelią užkirtę
Grįžtantiems lietuvių kariams
juos visus be vargo išmušę
Kerštą taip numalšinti galės !

Kariai Traidenio narsūs
Namon grįžo ledo keliu.
Žirgai traukė roges pilnas
Grobio iš pilių kryžnešių.
Žygį šį pats Perkūnas lydėjo
Kariai jautė globą jo...
Geležis ir ugnis tekalbėjo
Sutiktuos maldininkų lizduos.

Staiga sunerimo lietuvių žirgai
ėmė prunkšti ir nerimaut.
Trypė ledą kanopm piktai,
Akylai žvalgė tolius kariai.
Taip žirgai elgės retai,
Tarsi vilką užuodę tankmėj,
jautė priešo buvimą šalia, -
Rodės, tuoj prasidės kova ! Ei !!!

Pamatė juos... Galybę kryžnešių...
Juodi kaip varno plunksna kryžia mirtimi alsavo...
Artėjo jie... Kaip juodas debesis...
Lietuvių širdyse kovos ugnis vėl suliepsnojo... !
Sužvango kalavijai, sugaudė ragai !
Artėjo mūšis ! Mūšis Baltijos laukuos !

Kaip viesulas užvirto priešo raitoja
Bet į žabangas rogių jie įkliuvo !
Iš pinklių šiu išlįst nesugebėjo,
Lietuviai kraugerius visus nudėjo !

Ir užvirė nuožmi kova ant ledo,
Sustojo vyrs prieš vyrą mirtinoj kovoj.
Ir ritos priešų galvos, kraujas liejos
Po kojomis lietuvių, kraujas, virstantis ledu.

O vakarop kai saulė nusileido,
Kariai Traidenio ruošės link namų,
Nebylūs teutonai aplink tįsojo
Keistai įšalę raudonam lede...