Aš nežinau kuo pasitikėti...
Nenuostabu.
[Visi taip atitolę nuo manęs]
Sunkios mintys prasiskverbia pro dulkes
Ir melą...

Stengiuosi nepalūžti,
Bet aš toks pavargęs nuo šios apgaulės,
Kiekvieną kartą, kai bandau prisiversti
Vėl atsistoti ant kojų,
Viskas, apie ką galvoju, yra tai,
Visas buvęs varginantis laikas.
Ir kaip mėginimas vėl pasitikėti tavimi,
Tiesiog atima tiek daug iš manęs.

Aš paimu viską iš vidaus
Ir išmetu visa tai lauk.
Ir aš prisiekiu
Paskutinį kart,
Kad daugiau tavimi nebepasitikėsiu.

Įtampa palaipsniui auga viduje,
[Visi taip atitolę nuo manęs]
Sunkios mintys skinasi sau kelią
Iš manęs.

Stengiuosi nepalūžti,
Bet aš toks pavargęs nuo šios apgaulės,
Kiekvieną kartą, kai bandau prisiversti
Vėl atsistoti ant kojų,
Viskas, apie ką galvoju, yra tai,
Visas buvęs varginantis laikas.
Ir kaip mėginimas vėl pasitikėti tavimi,
Tiesiog atima tiek daug iš manęs.

Aš paimu viską iš vidaus
Ir išmetu visa tai lauk.
Ir aš prisiekiu
Paskutinį kart,
Kad daugiau tavimi nebepasitikėsiu.
Aš nebešvaistysiu savęs tau.
Tau.

Aš paimu viską iš vidaus
Ir išmetu visa tai lauk.
Ir aš prisiekiu
Paskutinį kart,
Kad daugiau tavimi nebepasitikėsiu.
Tavimi.