Kada tai prasidėjo,
Neturėjau ko pasakyti
Ir paklydau savo paties tuštumoje.
Buvau sutrykęs
Ir viską išklojau, kad sužinočiau,
Jog aš ne vienintelis,
Kankinamas tokių minčių.
Bet visa tuštuma, atskleista žodžių,
Yra vienintelis dalykas,
Kurį dar jaučiu.
Nėra ko prarasti,
Tik lieku
Išsekęs ir vienišas,
Ir kaltint galiu tik save, kaltint galiu tik save.

Noriu pasveikti,
Noriu pajusti
Tai, ko nemaniau egzistuojant,
Noriu nusikratyti taip ilgai jausto skausmo,
[Ištrinti visą skausmą, kol jo visai neliks, visai neliks]
Noriu pasveikti,
Noriu pajusti,
Kad jau esu prie kažko tikro,
Noriu rasti tai,
Ko seniai troškau,
Kad kažkur yra mano vieta.

Ir neturiu ko pasakyti,
Negaliu patikėti, kad nekritau
Veidu i purvą.
Buvau sutrikęs.
Visur ieškojau,
Bet radęs supratau, kad tai
Ne tas kelias, kurį įsivaizdavau.
Tai kas aš esu?
Ką aš turiu, išskyrus neigiamybes?
Negaliu pateisinti to,
Kaip visi į mane žiūri.
Nėra ko prarasti.
Nėra ko laimėti.
Išsekęs ir vienišas,
Ir kaltas tik aš pats,
Kaltas tiktai aš.

Noriu pasveikti,
Noriu pajusti
Tai, ko nemaniau egzistuojant,
Noriu nusikratyti taip ilgai jausto skausmo,
[Ištrinti visą skausmą, kol jo visai neliks, visai neliks]
Noriu pasveikti,
Noriu pajusti,
Kad jau esu prie kažko tikro,
Noriu rasti tai,
Ko seniai troškau,
Kad kažkur yra mano vieta.

Niekad napažinsiu
Savęs, kol napadarysiu visko pats,
Ir niekada nepajusiu
Nieko kito, kol žaizdos neužgis.
Niekad nebūsiu
Kitoks, kol nepabėgsiu nuo savęs.
O aš pabėgsiu
Ir atrasiu save šiandien.

Noriu pasveikti,
Noriu pajusti
Tai, ko nemaniau egzistuojant,
Noriu nusikratyti taip ilgai jausto skausmo,
[Ištrinti visą skausmą, kol jo visai neliks, visai neliks]
Noriu pasveikti,
Noriu pajusti,
Kad jau esu prie kažko tikro,
Noriu rasti tai,
Ko seniai troškau,
Kad kažkur yra mano vieta.

Noriu pasveikti,
Noriu pajusti, kad kažkur
Yra ir man skirta vieta.