
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Vieną vakarą užsibuvau darbe ir nusprendžiau, kad geriausia dabar bus ne grįžus namo, o nuėjus tiesiai į naktinį klubą. Neišspręstų darbo problemų iš galvos nepadėjo išmušti nei nuolatinis rūkymas, nei „Martinis“. Tada griebiausi trečio būdo: įsimaišiau į šokančiųjų būrį, užsimerkiau, atsipalaidavau ir pastovėjau taip nediduką laiko tarpsnį, kol mano kūnas pagavo muzikos ritmą ir pats pradėjo juo judėti. Galva tapo visiškai tuščia, o kūnas – besvoris. Staiga pajutau, kaip kažkas mane šiltai ir minkštai apkabino. Pagalvojau, kad mano atsipalaidavimo būklė persirito haliucinacijų link. Bet atmerkusi akis priešais save išvydau keistą vaikiną. Pašiaušti į viršų balti plaukai ir didžiulės baltai šviečiančios akys. Na, šiaip jau, kas čia keisto, dabar visi rengiasi ir dažosi taip, lyg būtų ne iš šio pasaulio. Tik tos akys švietė labiau, nei kitų dantys, paveikti klubo apšvietimo. Gal jis įsidėjęs kokias linzes? Neturėjau jėgų nei ko nors klausti, nei pavaryti jo lauk. O jo rankos pradėjo slankioti mano rankomis – nuo delnų iki pečių. Jomis ėmė bėgioti šiluma ir keistas minkštumo pojūtis. Neatsimenu, ar su juo iš viso kalbėjausi. Gal jis skaitė mano mintis. Kaip per sapną atsimenu tik tai, kaip įsėdau su juo į taksi ir išlipau prie savo namų. Jis neleido man degti šviesos, bet mano miegamojo sienos net ir tamsoje buvo mėlynos, o fosforinės avytės ant jų ryškiai švietė. Tebešvietė ir jo baltos akys. Tarsi būtų prisitraukęs naktinio klubo šviesos ir ją čia parsivežęs. Galva tebebuvo tuščia. Jokių minčių, jokių moralės prieštaravimų. ![]() Atsiguliau ant lovos. Leidausi nurengiama ir be perstojo glostoma. Užsimerkiau ir jaučiau tik lietimo pojūčius. Mintys buvo išjungtos, klausos ir uoslės organai taip pat. Staiga pajutau jo pirštus visose savo kūno skylutėse: ausyse, nosyje, burnoje, bamboje, šakumoje... netgi tarpupirščiuose ir pažastyse. Tai anaiptol nebuvo šlykštu. Visos tos skylutės tarsi to ir laukė visą gyvenimą. Kad būtų užkištos ir užlietos svaiginančia šiluma. Po to jis pradėjo švelniai judėti pirštais tai vienoje, tai kitoje vietoje ir kiekvienoje skylutėje aš pradėjau jausti orgazmus. Tai buvo panašu į stiprų lietų su ledukais – vos jam spustelėjus vieną iš daugybės mano kūno vietų, per visą kūną nubėgdavo šiurpuliukai – kaip baloje nuo lietaus lašų nubėga ratilai. Su kiekvienu jo spustelėjimu aš šūkčiojau, tik šūkčiojimai neišėjo iš mano burnos garso pavidalu, o nuaidėdavo į mano vidų. Galiausiai, jis spustelėjo visus pirštus (ir kiek gi jis jų turėjo?!) vienu metu, ir vienu metu pajutau tą stiprų pojūtį visose kūno vietose. Galvoje kažkas trinktelėjo ir aš akimirksniu užmigau. Kai pabudau, tebebuvo tamsu. Avytės ant sienos tebešvietė. O po jomis švietė kažkoks užrašas. Kai akys pagaliau atgavo natūralų regėjimą, perskaičiau: „Ačiū už bendradarbiavimą. Ištyriau, kad žmonių jautrumo pojūčiai yra taip pat išlavinti, kaip ir mūsų. Tik žmonės to nežino, ir nemoka jais naudotis.“ ![]() Ričardas Gavelis buvo teisus sakydamas, kad ateiviai mylisi per visas kūno skylutes. Tik jis neparašė, kad jie moka taip mylėtis ir su kitomis pasaulio būtybėmis. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. rugpjūčio 24 d. 20:15:59
____________________
Mūsų rankos pilnos paslapčių,tylėk jei kas klaus...A.Mamontovas
2006 m. rugpjūčio 24 d. 14:50:22
____________________
... ** . . niekam čia tavo nuomonė neįdomi..
2006 m. rugpjūčio 24 d. 14:44:35
____________________
Gyvenk Greitai, Mylek Karstai Ir Jaunas Mirk!
2006 m. rugpjūčio 24 d. 13:38:12
____________________
"Atveskite ir pastatykite kautynėse kareivį priešais pačią patranką ir šaukite į jį, jis vis dar turės viltį, bet perskaitykite tam pačiam kareiviui nuosprendį, kad jis tikrai mirs, ir jis iš proto išsikraustys arba ims verkti." F. Dostojevskis