
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Penktadienis, kovas 05, 2010 Laikas 17:21. "...Kaip gyveni? – Gerai! Kaip tu jauties? – Laimingas! Noriu, kad būtų taip amžinai Visą begalybę, kol laikas bėga..." ... - Tai kaip gyvenimas.? - Ai... Toks. visai nieko: gali būt jis, bet gali jo ir nebūti, ir būtų vis vien.. o Tau? - Ai, nebespėju aš pagal tą gyvenimą. - Ir gerai... tegu lekia, skuba.. po to atgal keliais paršliauš... o galėjo šis dialogas rutuliotis kaip dainoje, būtų geriau, gal... Nuovargis, prastas miegas, stresas, nuotaikos nebuvimas, šaltis... tas niekšas išdavikas pavasaris, pasirodė tik dienai, ir po to vėl įleido žiemą... viskas parina, bet viskas gerai, nes jei nežinai, kas blogai, reiškias blogai nėra. pati kalta. prisiprašiau. išsišaukiau. prisikalbėjau. nusipelniau. tylos, šalčio, užmaršumo, jėgų ir poilsio trūkumo, streso, prasto miego, minčių nebuvimo, įkvėpimo apleidimo, veiklos pradingimo... visko, visko, visko... net to liūdesio, pykčio, abejingumo, ir t.t. ir pan. o noris šlakelio laimės, to mažo mažo mielo trupinėlio, kuris kaip saulės spindulys nušviesdavo net tamsiausią dieną ar niūriausią naktį... suteikdavo naujų jėgų, pereidavo per kūną ir būdavo gera. ramybė, laimė, džiaugsmas, viltis, supratimas... gėris. bet saulė užgeso... užgesinau... užgesinom... netyčia... matyt jautrumas, matyt šaltis daro savo. matyt abejingumas ir nerūpestingumas daro savo. matyt žodžių nebuvimas ir pykčiai daro savo. matyt nesusikalbėjimas daro savo. viskas daro savo, o tas viskas turbūt gyvenimas ir visi visi aplinkui. jų nesuvaldysi, ypač kai nesugebi net savęs kontroliuoti... o kaip įžiebti užgesusią saulę iš naujo..? o gal jau nebeįmanoma.? ir mes to nusipelnėm.? |
![]() |
![]() ![]() ![]() |