
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Dabar. juk rytoj jau gali būti per vėlu. - Skruostu nurieda ledinė ašara, nukrenta ant peties ir tas vėsus lašelis ten ir pasilieka. niekam juk nekliudo. galbūt už lango tikrai šalta, vien ledas ir sniegas, ir aš tikrai nesapnuoju, galbūt ir širdis po truputį vėsta ir galbūt ten jau akmuo... toks sunkus, matyt dėl to ir traukia prie žemės, užmerkti akeles ir nusnaust... o aš to išties noriu! gero kokybiško miego, kad ir trijų valandų, dienos, kai nereiktų kvaršinti sau galvos, kad rytoj nusivarysiu nuo kojų, kad ko nors nespėsiu, kad nebe atlaikysiu, puikios knygos arba įspūdingo filmo, kurie atitolintų nuo realybės ir suteiktų galimybę atsidurti kitame pasaulyje, o į galvą tuo metu šautų šimtai žavingų minčių, šilumos ir jaukumo, kurio trūkumas atsispindi liūdnose akyse, vilties ir žinojimo, kad rytoj tikrai bus daug geriau, 24valandų vienatvės, įkvėpimo, kūrybos, muzikos, kad nebūtų nieko daugiau tik aš..... ir ar daug aš noriu? matyt daug, jei to negaunu, jei naktį užmiegu su mintim, kad nesinorės keltis, bet nubusiu vidury nakties ir po to nebepajėgsiu užmigti, kad visą dieną ims miegas, kad norėsiu poilsio, bet nebus jam laiko arba tiesiog nesugebėsiu pailsėti, nes galvoje kirbės mintis, jog laukia mokslai... jei drebančias rankas glaudžiu prie veido, kad jį atvėsintų, jei nebesišypsau ir nelabai kas rūpi, jei mano lūpos nutyla, o galvoje nejauki tuštuma, jei akyse susikaupia ašaros, bet dažniausiai ten ir pasilieka... bet viskas visada praeina. viskas bus gerai. ir išties, viskas daug maž gerai, beveik, galbūt, nežinau... norisi imt ir visam šitam beviltiškumui pasakyti: mirk... ir mirktelėjus tris kart vėl pajusti džiaugsmą. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |