Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2005m. Gegužės 8d. 20:16
|
|
Susipažino su nerimu,
kai verkė dūšia sava.
Apsikabino liūdesį -
visgi, pagalbos tai reikia.
Susibičiuliavo su ilgesiu,
kai suprato, kad siela vieniša.
O užuojautos nieks nesuteikė.
Išdavė kutenimą,
iškeisdamas į skausmą nuolatinį.
(ten, kai sakė, tai tvinkčiojo)...
Išsiurbė nuoširdumą -
Vis vien visi žino,
kad nieko ir taip neliko.
Paprašęs pagalbos
į aukštybę,
gavo tik sprigtą kakton.
Paklausęs
už ką tokia rūstybė,
neatsakė, nes nežino kodėl.
Ištraukė kažkiek pinigų,
galvojo papirks.
Bet vėlgi, gavo ko vertas,
nes nieks nieko neims...
"Pasauliu netikiu" - surėkė jis.
Ar verta pradėti tik nuo savęs,
pagalvokim, kiek daug dar aplinkui.
Apmąstykim ką turim šalia
ir ko netekom ir ką pamiršom...
 2005m. Gegužės 8d. 20:16
|
 2005 m. gegužės 9 d.
 2005 m. kovo 27 d.
 2005 m. kovo 27 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2005 m. gegužės 10 d. 15:40:30
____________________
[i] Rašau liniją
2005 m. gegužės 10 d. 13:03:55
____________________
Sunkiausias budas ko nors pasiilgti - sedeti salia ir zinoti, kad to zmogaus negali tureti...
2005 m. gegužės 9 d. 15:43:28
____________________
Roses are red, violets are blue, I am schizophrenic and so am I
2005 m. gegužės 9 d. 13:59:02
____________________
ane.
2005 m. gegužės 9 d. 11:36:05
Toks nei piusas nei minusas tavo sis eilerastis...
Toks eilinis atrodo.
Nieko naujo.
Bet uz idomia minti tai ivertinsiu...
____________________
Ne kiekvienas yra toks kaip tu, ne kiekvieną supranti, ne kiekvieno problemos yra tokios kaip tavo. Bet kiekvienam gali padėti. Užtenka lašo optimizmo, mėnulio formos šypsenos ir begalinio juoko.
2005 m. gegužės 9 d. 10:13:14
____________________
[i] Rašau liniją