Tą vakarą, jau pilką mažne,
tamsa pasigrobė mane,
ir tik viena nesijuokei tu,
kai aš patraukiau velnio taku.

Be mėnulio ir nuodėmės tavo
negalėjau rast kelio aš.
Nors kovojau ir baimė kamavo
nesimelsiu, kad ir kas.

Susenęs neviltyje, bokšte sėdi Jis.
Jo pyktis – nuodai, ugnis ir kančia.
Jo valdymą atkartoja ašarų liūtis.     
Religijos didysis žvėris svilina mane.

Tavo tyra krūtinė – griuvėsiai.
Tavo tylintis protas* siaurėja.
Nevaldomas, kraujo pripampęs Jo sūnus.
Jo veidas, siaube, teroro akimis ginkluotas
ima, be jokio gailesčio, po vieną mus.
* Thy chaste breast...Thy silent mind – šie epitetai paimti, be abejo, iš Ričardo Lovleso (Richard Lovelace 1618-1657) poemos Lucasta. „thy chaste breast and quiet mind“ – poemoje apibūdina Lukastą esančią tyros širdies ir audringų minčių nevarginamo proto. Čia Aronas Steintropas pateikia visai kitą, priešingą charakteristiką ir ji taikoma religijos didžiajam žvėriui (Jehovai?). Jei taip, tai toliau kalba eina apie Jėzų.