
Naslaiciai namisedos kaliniai sunkiasvoriai somnambulai, etc.
Tipas: Kita
Publikavimo data: 2025m. Lapkričio 15d. 23:58
|
|
(Zanras: Filosofija ir memuarai, pusiau malda)
Gal cia kaltas besisukantis gyvenimo ratas, kad priverčia labai mane pasikeisti. Ir kitus raginu. Tad niekuomet nesišaipykit iš:
našlaičių,
benamių,
emigrantų (imigrantų, kitataučių),
tikinčiųjų,
beturčių,
beteisių,
užguitųjų,
neturinčių stipraus užnugario.
Kodel?
Jūsų pareiga Juos ginti. Tad nesišaipykit iš:
negalios/
neskanaus, skalsaus, pigaus maisto/
nedalios/
ir kūno arba dvasios disharmonijos.
trūkumų/
persekiojamųjų valstybių valdžios ir priverstų keliauti iš miesto į miestą/
nukentėjusių nuo stichijų.
Būkit kieti, tačiau atlaidūs: neprisileisdami prie savęs kartu jų neatstumkit.
Kitos lytines orientacijos, kito tikėjimo, kitu vertybių, amžiaus, lyties, išsiauklėjimo bei išsimokslinimo, raštingumo žmoniu.
Kaip taisykle, grazus, geri, stiprus ir protingi neturi kada tuo uzsiimti, o jautrieji visuomenes sluoksniai vieni kitus vis uja.
Nepabuves ant isprotejimo ribos, nesupratau ka zmogus jaucia per panikos ataka.
Kaip suakmeneja jo visas kunas.
Kaip blaskosi sirdis.
Kada negali valdyti nevalingu galvos judesiu,
kai del kazkokiu neuronu perdavimu zmogus tiesiog negali istarti risliu sakiniu ir nuosekliai mastyti.
Nepabuves nutukelio kailyje, negali pazinti ka reiskia visi tie odos nutrynimai ir nuospaudos.
Nezinai kaip sunku del kuno disharmonijos - smukcioja nepatogus rubai ir sunku atlikti paprastus veiksmus.
Kaip jauciasi persekiojamas zmogus.
Kaip jauciasi zmogus kalejime, uzdarytas ligonineje, pagrobtas zmogus.
Ka reiskia buti nelaisveje: seksualineje ar darbo isnaudojimo vergijoje, toli nuo namu, savos tautos.
Kuo sunkiau pats gyveni, tuo kaupi daugiau atjautos kitu atzvilgiu.
Vis delto, sunkiausia yra priimti zmogu toki kokiu jis yra dar nepatyrus jo sunkumu.
|
 2025m. Lapkričio 15d. 23:58
|
 2025 m. lapkričio 19 d.
 2025 m. lapkričio 19 d.
 2025 m. lapkričio 15 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2025 m. lapkričio 23 d. 06:02:29
Tai jei visi penki dalyviai naslaiti tarkime uja, koneveikia bei kitaip kujacina uzstrigusiam lifte. Tada tavo pareiga jam padeti. Jeigu esi uzstriges kartu lifte (ar dirbi liftininku)
____________________
Pašaipos galiojimo laikas likusiems gyviems gyventojams automatiškai perkvalifikuojamas į senatve.
2025 m. lapkričio 23 d. 01:15:26
Na aš savo mintis jau išsakiau dienoraščio variante, kuriam, beje, daug labiau tiko būti dienoraščiu, mano nuomone, nei patalpinta į kūrybą. Bet šiek tiek pridėsiu apie pareigą, nes ir Einaro komentaras pridėjo naujų minčių ir norėčiau paprieštarauti vienam dalykui. Na taip, ne mūsų pareiga juos ginti ir ne policijoje dirbame. Reikia daboti save ir savus, kitaip sakant. Bet yra minimas žodis "našta", ir štai čia įžvelgiu nedidelį diskursą. Jausti pareigą, pavyzdžiui, užstoti nepažįstamą skriaudžiamąjį šalia nėra lygu naštos už jį prisiėmimui. Manau, tai geriau būtų galima pavadinti "pilietine pareiga / atsakomybe". Kiekvienas mes turime jausti kažkiek tos atsakomybės kurti santaiką aplink save. O štai abejingas praėjimas, mąstymas "čia ne mano reikalas", "manęs tai neliečia" nėra naudingas bendrai visuomenės sveikatai. Viena problema, kurią aš įžvelgiu kai yra padedama kitam, tai, kad gali dingti tos ribos, kai pagalba turi grėsmę tapti našta, jei pavyzdžiui, apgintasis tarsi ima reikalauti daugiau ar psichologiškai jauti spaudimą padaryti daugiau negu gali. Tokiu atveju, neturi visko mesti, kad padėtum. Kai kuriais atvejais grynai nieko negali padaryti, bet bent pabandyti esamomis sąlygomis - tai jau reiškia daug ir kartais vien geros intencijos prasmingumo užtenka, mano nuomone, nes ji nelieka nepastebėta, net jei iš praktinės pusės daug neduoda.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2025 m. lapkričio 22 d. 20:12:50
Šiaip būtų protinga nesišaipyti iš nieko. Problema ta, kad daug kam sekasi sunkiai pajusti ribą tarp kritikos/savikritikos ir patyčių. Ypač jei ta kritika/savikritika praskiesta žiupsneliu sarkazmo. Jei našlaitis padarė kažką blogo, jis vertas didelės kritikos. Bet iš kito kampo galima pagalvoti, kad iš jo šaipomasi. Bet pritariu, jog tokie konfliktai yra daug retesni ir nublanksta prieš tikras patyčias, kurios dažnu atveju vyksta prieš įvardytas žmonių grupes tiesiog be svarios priežasties.
Bet aš nesutinku, kad mano pareiga yra ginti tas žmonių grupes. Jei tose žmonių grupėse yra man brangių žmonių, tada taip, bet kiek žmogus gali jaustis atsakingas už tai, su kuo jis nėra susijęs? Vienam žmogui jau yra pakankamai naštos duota nešti už save. Žmogus gali prisiimti daugiau naštos, bet neprivalo. Vėl išlenda mūsų pasaulėvaizdžių skirtumas, nes mano akyse, kiekvienas naštą neša pagal savo galimybes, o tavo pasaulėvaizdyje našta turėtų būti paskirstyta bene visiems po lygiai. Turbūt „būkit kieti, bet atlaidūs“ eilutė labiau rezonuoja su mano pasaulėvaizdžiu nei ankstesnės strofos.
Nepaisant šiokių tokių minties nepritarimui ir lietuvių gramatikos pakišimui po plintusų (dėl ko šiam tekstui teduosiu 8 balus), šiaip šis tekstas tikrai yra geras savęs nuraminimui, tokią kaip mantrą sau kartoti, kaip gyventi būtų teisingiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas