Marijonas Mikutavičius.Naujomis dainomis retokai savo gerbėjus pradžiuginantis Marijonas Mikutavičius vasarai paruošė dar vieną garsiai tiksinčią bombą, tik šį kartą – ne atominę, o elektroninę.

Jūsų dėmesiui – trumpas interviu su Marijonu, kuriame jis pristato savo naujausią kūrinį „Leidom pasileidom“ ir užsimena apie būsimą koncertų turą su grupe po didžiąsias šalies arenas.

– Kaip gimė ši daina?

– Tiesą sakant, daina negimė tik vakar. Mes su grupe jau esame ją groję keliuose koncertuose, tačiau tik akustiškai. Pavasarį kažkaip pamėginome ją interpretuoti kitame stiliuje, pridėjom daugiau elektronikos. Tas skambesys taip patiko, kad užsidegėm pasiūlyti žmonėms būtent tokią dainos versiją. Man ji tiesiog skamba vasariškai ir pati nuotaika atitinka dainos tekstą.

– Pavadinimas skamba gana dviprasmiškai. O ką norėjai pasakyti dainos tekstu?

– Tiesą sakant, aš gana kruopščiai dirbau prie šio teksto. Man reikėjo pasikartojančio motyvo ir sustojau ties žodžiu „leido“. Pasirodė, kad ilgai kartojant jis įgauna labiau garsinę nei prasminę vertę. Tai tarsi vienas iš tų magiškų žodelių junginių, kurių pilna lietuviškam folklore: „čiutele – „čiuto“, „rūtele – ruto – ratilio“, „čyru – vyru“ ir taip toliau. Tada pradėjau eksperimentuoti su šiuo veiksmažodžiu ir atradau, kad mūsų kalboje ir žargone jis labai paslankus.

– Eilutę „Chemikalus juodus, savo nuodus susileidom“ galima suprasti labai tiesiogiai...

– Jūs iš karto pagalvojote apie narkotikus?

– Jeigu atvirai, tai taip.

– Aš irgi. (Juokiasi.) Tiksliau sakant – ir apie juos. Galvoje aš labiau turėjau krūvą chemijos, kurios žmogus sąmoningai (ir nebūtinai) gauna per visą savo gyvenimą. Tai ir velniai žino koks maistas, gėrimai, krūvos piliulių iš vaistinių – antibiotikai ir visa kita... Bet, žinoma, daina yra ir apie neramų gyvenimo būdą, t.y. apie vaikščiojimą pakraščiais, tad bet kokios dviprasmybės galimos.

– Dar šioje dainoje dainuoji: „Dešimt nuodėmių ir aš jas visas turiu“. Atrodo, kad labiau tuo džiaugiesi, o ne liūdi...

– Nei taip, nei taip. Juolab, kad daina nėra autobiografinė. Be to, dar klausimas, ar pats tas dešimt nuodėmių sukrapštysiu. (Juokiasi.) Žmogui būdinga daryti klaidas. Bet jam (jei jis ne visiškas idiotas) būdinga ir jas pripažinti. Šiame kontekste tai labiau savo veiksmų ir jų pasekmių konstatavimas, kai linksmybės baigiasi. Kaip sakoma, yra laikas akmenis mėtyti, ir yra laikas juos rinkti. Bet dabar vasara ir jau geriau juos mėtyti. Kai ateis liūdesys ir darganos, rudenį tuos akmenis susirinksim. (Juokiasi.)

– Ar tiesa, kad žiemą vėl rengsite grandiozinį turą po šalies arenas?

– Vadyba kažką minėjo. (Juokiasi.) Dar girdėjau, kad šįsyk visas parteris bus stovimas. O jeigu rimtai, tai labai daug dirbame visi kartu, nes norim, kad šitie koncertai padarytų gerbėjams dar didesnį įspūdį nei pernai vykę. Ir ne tik dėl garso ir šviesų. (Šypsosi.) Ruošiam daug netikėtumų, kad nustebę liktų ir tie, kurie mus matė praėjusią žiemą. Lapkričio 29 d. koncertuosime „Švyturio“ arenoje, gruodžio 13 d. „Siemens“ arenoje ir gruodžio 20 d. „Žalgirio“ arenoje.