|
|
|
|
|
|
|
Aš esu suktas žmogus
Ir kreivą mylią nuėjau
Naktis, begėdė našlė
Nusimetė skarą šalin
Žvaigždės man mirktelėjo
Jos gėdino vaiką
Tavo laidotuvės, mano teismas
Tūkstantis Mariju villiojo mane
Į plunksnų patalus ir dobilų laukus
Paukštis kreivu sparnu metė
šėtonišką šešėlį
Mėnulis, blizgantis, tyčiojosi
Ir žvaigždės, niekučiai, šypsojos
Tavo laidotuvės, mano teismas
Štai aš, mažas ėriukas...
Tegul visi kurvyno varpai skamba
Visos tos suktos kalės, kokia ir ji buvo
(Skausmo prekeiviai)
Regėjo mėnulį
Virstant iltimi
Tavo laidotuvės, mano teismas
|