
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Pasakykit, ką manote. _____ Mes stovime geležinkelio stotyje. Aš, Karstenas, Elijasas, Florianas, Rodis, Aleksandras, Jonas, Sandra, Diana, Gerda, Rita. Ką tik susirinkom, o traukinys išvyksta už valandos. Keliausim prie jūros vasaros palydėti. Valstybė mūsų, atseit, neįgaliųjų, klubui padovanojo kelialapį penkioms dienoms į stovyklą. Teks praleisti šiek tiek pamokų, bet neblogai. Vien jau dėl to, kad stovykla visą tą laiką priklausys tik mums - vienuolikai paauglių. Beje, tai mažas miestelis rytuose, prie Baltijos jūros. Kai pasakiau Voliui jo pavadinimą, jis atrodė kaip basliu per galvą gavęs. Po to visą vakarą su manim nesišnekėjo. Sakė, kad turi daug ką apgalvoti... Taigi, mes vėl stovime čia, tarp gausybės parduotuvių išvykstantiems. Jau prisipirkom žurnalų, saldumynų, traškučių ir kitų nesąmonių. Elijasas apsirūpino pigiu nekokybišku maistu, kurio galiojimo laikas greit baigsis. Jis paaiškino, kad visada perka tokius produktus. Laukiam traukinio. Aplink vaikšto žmonės, žiopso į mus. Kurgi ne, juk tiek daug neūžaugų vienoje vietoje. Florianas aiškiai nerimauja. - Aš dar niekada nebuvau taip toli, - sako jis. Į klubą jį nuveždavo ir pasiimdavo tėvai. Mokykla - šalia namų. Todėl jam netgi į parduotuvę nueiti - didžiulė problema. - Čia daug žmonių, jie spokso į mane. - Į mus, - pataiso Diana. - Aš niekur nevažiuosiu! - rikteli Florianas. - Noriu namo. Jis leidžiasi bėgti. Mes žinom, kad namų jis pats niekaip nerastų. Žmogus, kurį visą gyvenimą vežiojo tėvai, nesugeba pats susiorientuoti didmiestyje. Karstenas skuba iš paskos, ir netrukus grįžta jie abu, Florianas užsidengęs veidą rankomis. - Aš nenoriu, - kartoja jis. - Visa tai - košmaras. Mes visi susikabinam rankomis, sudarydami ratą. Tam, kad Florianui būtų geriau. Dabar mes vieningi. Vaikinai ir mergaitės kartu. Anksčiau jos būdavo atskirai, kalbėdavosi tik tarp savęs. Džiaugiuosi tomis keliomis bendromis minutėmis. Aplinkinis pasulis išnyksta, esame tik mes. Kol garsiakalbis praneša, jog mūsų traukinys jau laukia. ------------------------------------ Užėmėm visą vagono galą. Elijasas porą kartų buvo palaikytas geležinkelio darbininku - dėl savo įvaizdžio - batų, uniformos ir šalmo. Vietos vagone išdėstytos dvi prieš dvi. Aš sėdžiu prie lango, šalia manęs - Karstenas, priešais jį - Florianas, o priešais mane - Elijasas. Šiaip jis labiau buvo linkęs tupėti rūkomajame ant palangės ir klausytis traukinio dundėjimo, bet šiandien mes visi kartu, todėl ir jis draugiškesnis. Važiuojam. Elijasas atsidaro nupigintų konservų indelį. Pasklinda dvokas, galiojimo laikas jau pasibaigęs. Nieko nuostabaus, kainavo vos keletą centų. - Fu, - susiraukia Karstenas. Elijasas tik pažvelgia į jį ir ima valgyti. Mes trise žiūrim pakraupę, kol jis pabaigia indelį, tada lengviau atsikvepiam. - Kam mokėti už maistą, juk vis tiek tai bus tik Š, - tyčiojasi jis ir išmeta tuščią skardinę pro langą. Kalbamės. Karstenas pasakoja apie darbą prekybos centre, aš apie savo drauges: Irką, Erną ir Dangą, Florianas išvis nieko nepasakoja, o Elijasas tik spokso pašaipiai išsiviepęs. - Sakai, draugės? - klausia jis vis dar išsiviepęs. - Taip. - O kiek laiko jas pažįsti? Dvi savaites, mažiau? - Taip. - Ir jau vadini draugėmis? Skystas tavo protelis. Man tavęs gaila. Supranti, gaila. - Jos mano draugės, mes puikiai sutariam. Elijasas žvengia. - Idiotas! Manai, jos tau padėtų, jei pakliūtum į bėdą? Manai, joms rūpi? Štai ką aš tau pasakysiu, jei pats nesuvoki. Pankėms reikia žmonių dėmesio, o toks išsigimėlis kaip tu eidamas su jomis, tik labiau padeda jį atkreipt. Tau ne draugės jos. Ne draugės. Tu išvis neturi draugų, suprask tai. - Volis mano draugas, - sakau. - Jis ir taip gauna pakankamai dėmesio, ir kai mes einam kartu, žmonės žiūri į jį, ne į mane. - Volis?! - Elijasas ima žvengti dar labiau. - Ne, tu tikras idiotas. Jei turėtum nors kiek proto, suprastum, kad jis tau ne draugas, o... suprastum, kas jis toks. Bet tu kvailys. Avigalvis. Dundukas. Debilas. - Gal jau užteks? - sako Karstenas piktai. - Jie mano draugai! - rodau į Karsteną ir Florianą. - Draugai? Tai tik vargšai nelaimingi žmonės, kompleksuojantys dėl savo ūgio. Ką, prieštarausit? Jei kitaip, jūsų čia nebūtų. Čia savitarpio pagalbos grupė, ne koks draugų susibūrimas. - Raminkis! - niršta Karstenas. - Į save pasižiūrėk pirmiau, narkomane. Elijasas žiūri į mus plačiai išsišiepęs. - Narkomanas? Taip, mane visada žavėjo žmonės, priklausomi nuo vaistų. O taip, mielieji fabrikų vergai. Jūs nieko nesuprantat ir turbūt niekada nesuprasit. Jis pašoka ir nueina tarp traukinio sėdynių. Ant jo sėdynės lieka lapelis su užrašu "mane žavi žmonės, priklausomi nuo vaistų". Paimu lapelį į rankas. Prie jo priklijuotos kelios etiketės. Viena nuo mano antibiotikų, kuriuos privalau gerti kasdien, kita - vaistų nuo skausmo, o trečia išvis nematyta. - Traukinyje negalima šiukšlinti, - sako Karstenas, ištraukdamas lapelį man iš rankų. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2005 m. rugpjūčio 31 d. 09:24:39
____________________
Musik ist Macht.
2005 m. rugpjūčio 29 d. 13:44:24
visu pirma kam tiek zmoniu reike, vistiek pasakojimas viksta praktiskai vien apie 3-4 asmenis, juos galima butu aprasyti kaip nors detaliau, nera vaizdo.
sita vieta man kazkaip skamba "vis tiek tai bus tik Š, " nelabai, kodel neparasius sudas?
ir sita "Bet tu kvailys. Avigalvis. Dundukas. Debilas. "
mazai smulkmenu.
tekstas daug maz kazkoks pasivus.
tikrai kad netobulas, nors idomiu dalyku yra, ir skaitit praktiskai nenobodu.
____________________
Ne dolazi kokio veleno tas kas pazista moterys retai linkes i optimizma — Dancing: The vertical expression of a horizontal desire legalized by music.
2005 m. rugpjūčio 28 d. 21:06:59
____________________
Mūsų ir apie Mus. http://net.niekas.eu/ http://net.niekas.eu/mk/ http://net.niekas.eu/mildak/ http://net.niekas.eu/skarolis/ ----------------------------- Sekite reklama. As rimtai. Sekite.
2005 m. rugpjūčio 28 d. 17:28:02
____________________
Musik ist Macht.
2005 m. rugpjūčio 28 d. 17:03:00
visai idomu, nors...
tas praeitas tavo 'dienorastis' apie vairavimo pamokas man patiko labiau
____________________
Ne dolazi kokio veleno tas kas pazista moterys retai linkes i optimizma — Dancing: The vertical expression of a horizontal desire legalized by music.
2005 m. rugpjūčio 28 d. 15:40:48
____________________
mano asmenybe remia stoga... neieskokime nepaprastumo, geriau pastebekime paprastuma....
2005 m. rugpjūčio 28 d. 14:57:11