Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2014m. Liepos 4d. 22:15
|
|
O mano meilė atėjo nepasakius nė žodžio,
Tylų vakarą to besniegio gruodžio.
Paprašė nakvynės mano širdy,
Be išlygų leidau pasilikti glėby.
Mylėjau, globojau be išskaičiavimo menko,
Norėjau mamai kuo geresnio žento.
Bet meilė turėjo planą niekingą -
Pavogt mano širdį ir uždaryt į belangę.
Tris dienas išgyvenus be maisto,
Palūžo manoji, kaip cukrinis be vaistų.
Atėjus nakčiai nurimo, nutilo,
Manė - užsitarnaus gėrio elgesiu tyru.
Viltys sudužo, kaip Titanikas jūroj,
Skilo pusiau širdis ir krauju pasruvo.
Ir taip mano meilė nužudė man širdį,
Sudavus jai tą lemtingą kirtį.
Eilėraščio eilės prarado jau prasmę,
O autorė pamiršo ir jojo esmę.
Gana tų žodžių, nebereikia daugiau,
Dviprasmiškai skamba, bet šįvakar baigiau.
 2014m. Liepos 4d. 22:15
|
 2014 m. rugsėjo 24 d.
 2014 m. balandžio 18 d.
 2012 m. gruodžio 13 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2014 m. liepos 7 d. 19:17:56
Tai zjbs tada.
2014 m. liepos 7 d. 15:54:12
O mano laimė dėjus dvižingsnį iš dviejų taškų zonos iš-po-krepšio išbarstė man protą
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.