Pas direktorių kalendorius su dešra

Vakar

Taip, ir mano pirmadienis buvo toks - ryte visur mačiau tik raganas ir velnius, o vakare norėjau visus tiesiog išbučiuoti. Nervų pragaras ir sugadinti sapnai prieš nuoširdumą, meilę ir trupinėlį šilumos. Spėk, kas šią kovą laimėjo?

Tu - mažutė, tu telpi visa

Į Čiurlionio karalių delnus... 

Eilėmis į mus prabilo direktorius, pradėdamas pamoką apie Čiurlionį. Niekingiausia tai, kad ant mano muzikos istorijos dėstytojo stalo stovi kalendorius su dešros reklama. Ir aš, žinoma, būsima vegetarė, sėdžiu pirmame suole.

Krekenavos - kai norisi mėsos.

Šiandien

Diena prasideda rūbinėje. Kabindama kitų striukes niekaip negaliu suprasti, kodėl orkestro mokytoja pyksta, jog aš vaikštau ne su paltu. Aiškinu: taigi nešalta, vaikučiai. Viduje sėdėk su pirštinėm ir penkiais megztiniais, bet lauke - kaip vasara... Imkite pavyzdį iš mano sielos brolio - tas ir žiemą su maikute ir šortukais. (Che, mano ponas Karštišius, kuris visuomet turi paskolinti megztinį)

Mirtis toli, mirtis arti - berniukai ir mergaitės, kaprizingai prašau, nežaiskit su degtukais.

Ich bin Stein. Ohne Gefühle, ohne Denken. Ich kann nicht existieren. Ich kann kein der Mensch sein. Der Mensch ist Persönlichkeit, der Mensch ist Perfektion. Ich bin Robot. Nur wäre ich ein schöner Computer. Automatische Sache: ohne Gefühle, ohne Denken...