Pasaulis

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Vasario 6d. 17:06

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Sušlapęs asfaltas, į sieną įkalta vinis, nieks manęs nesustabdys
Nes niekas nenori to daryti be to nėra čia ko stabdyti
Viskas vyksta natūraliai kaip paprasčiausia ekosistema
Tik klausiu aš savęs, ar taip jau bus visada?
Monotonija užlieja, nėra nei lietaus nei vėjo nei saulės spindulių
Ištroškusi žemė chemikalus iš upės semia
Nyksta po truputį mūsų pasaulis mažėja vertybės
Atrodo stovim vietoj o iš tikro į bedugnę ritamės
Čia kažkas neaišku, nėr svirtelės už kurios galima būtų patraukti
Ir geresnę poziciją užimti žaidžiant šachmatais keistais
Vietoje figūrų stovi poros gėrio blogio
Man taip gaila savo krašto, žmonės keičiasi nemąsto
Nesakau kad aš šventa, bet nenoriu kad taip būtų visada
Žmogus lekia savo trajektoriją seka, maino perka išmeta nereikalingą prekę
Keikiasi, pavydi, laužo širdį, nemato, negirdi, žiūri tik savo kailio
Gerumo lašą jau seniai pardavęs velniui
Gadina orą savo noru daužo spardo kitą žmogų
Rezga intrigas, stojasi prieš kitą, kviečia jis į kovą viens prieš vieną siena priešais sieną
Aš ant nieko nevarau, aš tik rodau kaip yra,
Kas ką pasirinks tai jo valia, jo dalia, ne mano darbas čia
Bet man širdį tikrai spaudžia, kai matau kad jie vėl kažką skriaudžia
Jaunesnį, silpnesnį, dažnai šimtąkart už juos naivesnį ir geresnį
Taip nesąžininga, pusiausvyros jiems stinga
Energija išsilieja ant nekalto, nėr teisėjo
Nuo kitų žmonių izoliuotas protas šįkart nepadėjo
Nugali stipresnis, nieks gi nepučia prieš vėją...

Galėčiau kažko prašyt, kad užmerktų man akis ir nuneštų toli toli
Bet tada problema taip ir liks neišspręsta
Ta pati kančia ir dvejonės: kištis, nesikišti, gelbėt ar praeit pro šalį
Kaip tą daugelis kitų daro
Blaiviai mąstantis žmogus sakytų: čia ne mano problema, čiau, iki ryto
Aš taip negaliu, man skaudu, čia intervencija reikalinga, man jos stinga
Gaila kad blogi dalykai niekada nedingsta...

Vakar čia buvo žalias medis ir išblukusi gėlė šiandien tik stiebelis ir to klevo žievė
Nuo blogos valios per minutę dingo jų ramybės savininkai
Gatvėj benamis vaikas babkes rinko, kad galėtų nors šįvakar papietauti kaip ir dera
Bet matot, atsirado kažkoks plikas forsas neraliuotas
Dabar vaiko rankoj tik žaizdos ir šluota
Su kuria jis kiemą kvailiui šluoja, mintyse kartoja:
„Kai užaugsiu, busiu geras", deja nelemta jam užaugti
kažkas mūsų tikslus painioja, neleidžia jiems subręsti
tavo laimės valanda neišmuš, nesitikėk
gal tai kvaila ir graudu, bet tiesos nepakeisi,
tu kaip tas mažas vaikas po gabaliuką rinksi savo džiaugsmo šukes
bet už tave kažkas spręs svarbiausius gyvenimo sprendimus neleis niekas tau pajust
ypatingo jausmo, iš tavęs atims paskutinį amuletą
nuo šiol vienas, nuogas, basas eisi, niekas nelydės
užduodu sau klausimą, iš kur tas blogis sklinda?
Kodėl taip greit jis plinta, jau pilnos silpnavalių širdys
Jiems tai kaip skydas nuo dangaus rūstybių
O kitiems tai aštriausias peilis, kuris duria į jautriausią vietą
Neleidžia užaugti gėriui, kuris tavo širdyje pasėtas
Kurį reikia laistyt ašarom tyrom
Be kančios nieko nepasieksi, bet nieks nenori būti patyčių objektu
Viskas liudija prieš tave, man gaila abiejų ir skriaudiko, ir aukų
Nesuvaldė vienas rankų, o kitas nukentėjo
Kodėl taip pasaulis sudėtas, pavėlavęs laiškas po mirties tave pasiekia
Ten rašo, kad pagaliau tu laisvas, bet jau įvyko teismas
Likimo ironija nesirenka progų, ji ima bet kurį žmogų...


Galėčiau kažko prašyt, kad užmerktų man akis ir nuneštų toli toli
Bet tada problema taip ir liks neišspręsta
Ta pati kančia ir dvejonės: kištis, nesikišti, gelbėt ar praeit pro šalį
Kaip tą daugelis kitų daro
Blaiviai mąstantis žmogus sakytų: čia ne mano problema, čiau, iki ryto
Aš taip negaliu, man skaudu, čia intervencija reikalinga, man jos stinga
Gaila kad blogi dalykai niekada nedingsta...

2004m. Vasario 6d. 17:06

/ Mano kelias  2004 m. balandžio 9 d.   / Tokia dabartis  2004 m. kovo 24 d.   / Kodėl?  2004 m. kovo 24 d.