Apalink tuščia ir beribė erdvė, o tu toks mažas, susigūžęs ir vienišas joje. Po truputi imi kurti savotišką pasaulį: iš gabaliukų. Ir štai tu jau saugus. Susikuri mažą ugnelę ir slepi ją nuo visų, kad neužpustu, bet kažkokia būtybė paniekina tave: pagal jį tu žemas ir niekingas padaras. Ši sąvoka pralenda į tavąjį pasauly ir atsimušinėdama nuo sienų vis didėja ir didėja , kol tu ir vėl sėdi tuščioje erdvėje, o aplink tave tavo pasaulio liekanos. Tu žiūri į jas, viduje kažkas miršta... Bet štai ir vėl tu statai, po gabaliuką klijuoji, savo netobulą pasaulį. Ir vėl slepiesi jame, vėl jauti, kad tu saugus. Einant laikui, tavo pasaulis tobulėja ir kartais jie nebeįstengia jo sugriauti ir tu jiems tokia šalta, nors pas tave dega ugnis, kuria tu trokšti dalinti, trokšti atiduoti, bet negali... Dabar tu vienišas nebe beribėje erdvėje, o savame pasaulyje... Tu išeini, palieki jį, nes bijai, kad gali žūti beprasmiškai. Dabar tu klajojantis ieškotojas, tu tiki, kada nors tu rasi kažką kas kartu su tavimi sukurs nevieniša pasaulį. O dabar tu klaidžioji nakty šildydamas nukritusias, šaltas žvaigždes ir vis keli akis į dangų... Kartais eidamas tu randi, kitų pasaulių šukes. Štai ir vėl prieini begale vieno pasaulio šukių, paimi vieną iš jų ir raižaisi rankas. Jauti kaip tyliai dilkčioja ir pasirodo raudoni karoliukai, tu nežinai kodėl tai darai... Nulaižai, mm skanu, rieda.. ir vėl tu verki... verki vidury dar vieno paniekinto pasaulio, prisimindamas visus savus, mirusius ir užmirštus, paslėptus laiko, kad butu lengviau. Ir tu užmiegi išsekęs nuo skausmo... o šaltis tyliai geriasi į tave, į tavo vidų, susikaupia į gumuliuką, kuris nudažo viską pilkai... Tu nebekeli akių į dangų, tu nebešildai šaltų žvaigždžių, tu bijai, kad neužteks jėgų, dabar tu Tik egzistuoji... Tu lauki... Lauki kol ateis Ji, tyli ir rami... Juk pas visus Ji ateis... Bet Ji vis delsia, vis neateina, kol imi šauktis... po to prašyti.. imi maldauti ir tau pavyksta.. Ji ateina, o tu išeini lyg niekur nieko. Dabar tu nebekuri pasalių, dabar pats esi Jis!
We Are Karnivool Pokštauju, kad po tuo kompleksišku gitariniu altroko fasadu čia slypi labai gera 80-ųjų dream pop daina. Nuostabiai įtraukiantis kūrinys
Sistema vis tiek yra pasenusi, ir tie AI agentai negalėtų praeiti, jei nebūtų skylių. Kol sistema nebuvo pasenusi nebuvo tokių problemų. AI patobulėjo tai ne vakar. Na bet vartotojams nesvarbu, kame problema, vartotojams svarbu, kad veiktų.
Oi neišsigalvokit, puola ne dėl PĮ, o todėl, kad priviso pilna visokių AI agentų, kurie jungiantis neprisistato tokais ir ignoriuoja visas robotams skirtas taisykles, kurių normlaūs paieškų sistemų crawleriai iki tol laikėsi
Dabar nieko niekam ir nereikia vilioti. Atnaujinimai yra pakeliui. Dabar reikia tik iškentėti kad ir kas čia bevyktų. Botai turbūt irgi puola dėl senos, pažeidžiamos programinės įrangos ar kodo. Atsinaujinus, manau, ir tikiuosi, nebebus šito daugiau.
2009 m. birželio 22 d. 19:43:00
____________________
Meilė - tai gražiausia, ką turiu :*
2009 m. birželio 22 d. 19:42:40
____________________
Meilė - tai gražiausia, ką turiu :*
2007 m. gruodžio 6 d. 17:43:52
____________________
kaip atrodo dvi rozes isdegusiame lauke?
2006 m. balandžio 26 d. 00:02:14
____________________
gyvenimas grazus,tik ismokim juo dziaugtis!
2006 m. vasario 26 d. 19:08:49
2006 m. vasario 26 d. 12:07:53
2006 m. vasario 25 d. 10:40:52
____________________
jei nori kalbeti, pirma isitikink, kad tavo zodziai bent truputi bus geresni uz tyla.
2006 m. vasario 22 d. 17:41:16
2006 m. vasario 15 d. 14:28:19
____________________
Kas atsitiks kai nesustabdoma jėga sutiks nepajudinamą kliūtį???