Paulius ir Vaida - Fantastinė istorija

Paulius ir Vaida - Fantastinė istorija

ram015

https://lh3.googleusercontent.com/_E5Nqfw3L0AQ/Tal9RglbXCI/AAAAAAAAAGk/077egwQp8f0/s512/Jonini%C5%B3%20laiveliai.jpg

Lijo. Lašų barbenimas į palangę padėjo medituoti. Kukliame, vieno kambario bute, apšviestame silpna žvakės šviesa, ant grindų, lotoso poza, sėdėjo Paulius.
Staiga smūgis į duris privertė “išeiti” iš gilios susikaupimo būsenos. Paulius atsistojo. Kūnu bėgo malonus drebulys.
- Kur tas “ekstrasensas”? - pasigirdo iš koridoriaus. Į kambarį įėjo drimba, virš dviejų metrų ūgio.
- Aš, - atsakė Paulius.
- Yra skubaus darbo, važiuojam, - tarė aukštaūgis “naujas lietuvis”.
Nieko nelaukdamas Paulius užsimetė lengvą raudoną palaidinę ir juodu išėjo į lauką. Naujas Mercedes jau buvo užvestas. Nuo lietaus jo spalva buvo dar juodesnė.
- Sėskis, - tarė aukštaūgis vyras. “Naujasis lietuvis” įsitaisė šalia vairuotojo, o Paulius prigludo ant užpakalinės sėdynės.
- Mano dukra miršta, ji intensyvios reanimacijos skyriuje, - tarė ponas.
Atgaivinsi - sumokėsiu kiek reikia, - girdėjau, tu vienintelis, kuris sugeba gražinti žmones iš anapus. Visi kiti tik “mala” - šizofrenikai, - o tu praėjęs Tibeto Lamų - adeptų mokyklą.
- Taip, - tarė Paulius, - bet aš nevisagalis, bandysiu.
- Bandyk, bandyk, sukūdėli, o tai žinai, mano širdis plyšta, tuoj išoks. Labai ją myliu. Gydytojai sako, kad ji prisirijo kažkokių LSD ir jos viso organizmo funkcijos sustojo, sutirštėjo kraujas, širdis vos vos plaka. Kvėpavimą jau pajungė dirbtinį. Och!! Trys dienos nieko padaryti negali.
- Taip, taip žinau, - tarė Paulius, - bandysim.
Mercedes pasuko link priėmimo durų. Paulius ir ponas nuskubėjo vidun. Apšviestoje palatoje “prijungta” gulėjo mergina, kokių septyniolikos metų.
- Labai graži ir tokia jauna, - tarė Paulius, - reikia traukti atgal gastrolierę.
Jis, paprašęs, sumažinti šviesą ir visus išeiti iš palatos, priėjo prie merginos ir atsisėdo ant grindų lotoso poza.
“Po penkiolikos minučių savo kūne pajutau vibracijas. Projekcija pavyko gana greitai, - šaunu, yra sidabrinis siūlas! Pakilau link palatos lubų. Apačioje buvo mano sėdintis lotoso poza kūnas, o šalia jo gulėjo septyniolikmetė, - skrendam, - nusprendžiau ir sutelkiau visas psichines jėgas astralinei kelionei. Sekdamas sidabriniu siūlu pakilau aukštai virš miesto į dangų. Buvo ankstus rytas, miestas budo. Žydrame danguje nebuvo neigiamos energijos ir klajoklių dvasių, kurios galėjo man sutrukdyti.
- Pirmyn! - ir šviesos greičiu pajudėjau paskui sidabrinį siūlą, nusidriekusį kažkur toli toli... Staiga prieš mano akis “išdygo” galingas pastatas. Stipri įvairių spalvų vaivorykštė apšvietė ne tik pastato vidų, bet ir dalį dangaus. Sklido klubinė muzika. - Diskoteka, - pagalvojau. Nieko sau! - Kur, tu gražuole, bastaisi, kai tuo tarpu tavo tėtis leidžia savo žalius pinigėlius klinikose... Viduje knibždėte knibždėjo žmonių. Tiksliau, ne žmonių, bet dvasių. Vieni buvo be sidabrinių siūlų, kiti juos dar turėjo. Didžiausia dalis buvo jaunimas, kuris linksminosi, kai jų fiziniai kūnai miegojo pas mamas ir tėčius, o eteriniai davė valią “gastrolėms”. Kas šoko, kas gėrė didelėmis porcijomis viskį, kas mylėjosi. Baisu!! Mano eterinis kūnas pradėjo skausmingai virpėti. Neigiami torsioniniai diskotekininkų laukai stipriai mane veikė. Nusekiau sidabrinio siūlo galo link. Štai! Radau! Prie baro stovėjo ta pati septyniolikmetė, Vaida, - jos vardą sužinojau telepatiškai. Ji visa buvo suprakaitavusi ir gėrė šaltą Kolą.
- Grįžtam! - griežtai tariau. - Pakeliui viską paaiškinsiu. Stipriai suėmiau jos eterinę ranką. Ji pakluso. Pakilom virš diskotekos į atvirą dangų. “Negi tu nesupranti, tai ne sapnas, tai realybė, - tariau aš. - Negalima tris dienas linksmintis diskotekoje. Juk dieną lieka labai mažai žmonių ir tie seniai mirę, nes visi kas su sidabriniais siūlais, grįžta namo, - privalai grįžti ir tu”.
- Aš nežinau kaip, - tarė Vaida, - jau vakar norėjau, bet nepavyko. Pamiršau, kur gyvenu ir vieta šita man nepažįstama.
Aš tau padėsiu. Prisimink savo tikrąjį kūną, pajusk jį, - tau tereikia jį įsivaizduoti. Šis tavasis kūnas tik iliuzija. Bandyk. Susikaupk. Grįžk. Stiprus ūžesys. Begalinis greičio pojūtis. Palata. Aš atsimerkiu. Nepastebėjau, kaip prie Vaidos pribėgo žmonės baltais chalatais. Kažkas šaukė:
- Ji kvėpuoja! Normalus širdies ritmas!
Aš pakilau. Išėjau į lauką. Buvo vidudienis. Nieko sau, vadinasi, penkias valandas prabuvau anapus. Sunkus darbas, bet malonus. Ištraukiau dar vieną astralinę “gastrolierę”, būtų gavusi galą diskotekoje.”

Vėl aušo rytas. Lotoso poza viduryje mažo kambario sėdėjo Paulius. Kažkas tyliai pabeldė į duris.
- Užeikite, atidaryta, - šūktelėjo Paulius.
Tarpduryje stovėjo mergina. Jos raudonais, jau atsigavusiais skruostais bėgo ašaros, rankose ji laikė didelę gėlių puokštę...
- Ąčiū Tau, - tarė ji, - atsargiai priėjo ir prisiglaudė prie Pauliaus.
- “SO HM” - mintyse ištarė mantrą Paulius ir lengvai ją apkabino...

Autorius: VYGINTAS

2011 m. balandžio 16 d.

ram015 / Anekdotinės gyvenimiškos situacijos

2012 m. gruodžio 11 d.

ram015 / Keli šimtai geros kokybės įrašų YouTube

2012 m. lapkričio 11 d.

ram015 / Grupės HIPERBOLĖ dainų žodžiai

2012 m. liepos 13 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (0)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
malia	Burn It Down Linkin Park	2
Konditerijus	Gothic Paradise Lost	2
Alvydas1	Behind The Mirror Enslaved	0
Silentist	Year of the Horse Steve Roach	0
Sahja	Meilė tartum cigaretė Elektra	0
PLIKASS	Who Wants To Be Alone Tiesto	0