Androidas Nevaldomas

Gimdyti anapus niekur, kad užvėžintų mėnulį per visas fazes*.

Trikdytas fazėmis tapo nervingas / mėnulinis tikas

skiautinė iškirptų ir įklijuotų pergamentų, kad maitintų tikėjimo išblėsimo krosnį.

Įtrukusio ciferblato laikrodis nervingai nutiksi nebūtin naktį

* Birthed across nowhere to ride the moon through phases – Fenrio palikuonys, taip pat vilkai, Hatis ir Skolas, kurie vijosi arklius Arvaką ir Alsvidą, tempiančius saulės vežimą, bei Manį - Mėnulį.

Anglis šliejamas prie anglies, kopijų atkartojimas ant perkartojimo.

Kartok paskui mane.

Ar šiek tiek pasiklydai, robote?

Imk mano ranką dabar,

taip ir likime pasimetę.

Aš jums pasakysiu: daugiau jokių nematomų grandinių šiam vilkui*.

Kaukimas mėnuliui patekėjus, kol tas užvaikomas mažėja.

Dilimas ne pilnėjimas, kaip visada.

*kalbama apie skandinavų mitologijoje garsųjį vilką Fernį, Lokio sūnų, kurį dievai laikė prirakintą veik nematoma grandine, pagamintą iš kalnų šaknų, paukščių seilių, žuvų alsavimo, moterų barzdų, kačių žingsnių garso, lokių gyslų.

Duosi skatiką už pasišaipymą iš išsigimėlių cirko artisto, nebeverto laikyt paslapty?

Atsibodusia kliše tapusi paslaptis?

Mano rankos surištos; tačiau viena mintis palaikoma ne galvos.

Širdis veda šį akląjį neapgraužtų kaulų grįstais takais.

Kad jau esame prariję saulę ir viskas išsakyta ir padaryta

Ir nėra daugiau takų,  kuriems reikia vedlio, tyla, mūsų kameros bendras,

raitomis besirangančią gyvatę* lekia tamsiais horizontais.

*Jormundgandas – milžiniška mitinė jūros gyvatė, chtoniška pabaisa, dievo Lokio ir milžinės Angrbodos palikuonis.

Stebime kaip paskutinis kirminas verčiasi, verčiasi, verčiasi

... verčiasi, verčiasi.

Tada atsirado šviesa.