Meilė, kurią kažkada,
Kurią kažkada man pažadėjai,
Degė karštai širdyse,
Spindėjo akyse...
Meilė nuvyto staiga,
Nuvyto, ką tik sužydėjus,
Dingo nakties tyloje,
Praeivė vieniša...

Raudonai ant veidrodžių tau lūpdažiu rašiau kadaise
Tai, ko niekam gal jau neišdrįsiu parašyt,
Liečiau tau veidą, kol miegojai, stebėdama tave...
Tada buvau laiminga.

Nes meilė, kurią kažkada,
Kurią kažkada man pažadėjai,
Degė karštai širdyse,
Spindėjo akyse...
Meilė nuvyto staiga,
Nuvyto, ką tik sužydėjus,
Dingo nakties tyloje,
Praeivė vieniša...

Klaidžiojau aš gatvėmis, pabėgusi nakčia kadaise...
Jau nebeištrinsi tai, ką teko parašyt.
Liepsnojo veidrodžių šaly
Tau žodžiai keturi:
Atleisk ir būk laimingas.

(x2)
Nes meilė, kurią kažkada,
Kurią kažkada man pažadėjai,
Degė karštai širdyse,
Spindėjo akyse...
Meilė nuvyto staiga,
Nuvyto, ką tik sužydėjus,
Dingo nakties tyloje,
Praeivė vieniša...