Ką matei ir ką jautei,
Atminty palieka.
Tartum gilūs pėdsakai
Įminti į sniegą.

Tik nauja smarki pūga,
Juos užlygint gali.
Ir pramint baltam lauke,
Naują, gilų kelią.

Štai atskrieja viesulas,
Blaško mano sielą.
Kur einu visur regiu,
Tavo veidą mielą...

Pried...
Tu per šaltį ateini,
Per didžiulę vėtrą.
Ir atsineši širdy,
Šilumą ir giedrą.


Ką matei ir ką jautei,
Atminty palieka.
Tartum gilūs pėdsakai
Įminti į sniegą.

Nebelieka praeities,
O pusnyje miega.
Lygumoj baltoj giliai,
Pėdsakai atbėga.