https://www.indierockcafe.com/labels/Songs About The Moon.html

Sekmadienį ir aš mačiau ! Ir pirmadienio rytą, toooks didžiulis, kabojo žemai visas geltonas. Aha, ir man teko pilnaties šviesoj paplaukiot ežere :) Sakyčiau, įdomus jausmas. Bet man pilnatis, matyt, atvirščiai, labiau skatina melancholiškumą, o ne kūrybiškumą... Tiesą sakant, jis baugina, bet ir žavi vienu metu. Tikrai, ypatingas tas mėnulis...

Primena vaikystę. Žlimbdavau visada, kada rodydavo...:D muzika labiausia patiko...

Sekmadienį važiuodama iš Marijampolės į Vilnių, visą laiką stebėjau priešpilnį. Na dar nebuvo pilnatis, bet jau pakankamai riebiai atrodė. Mani žavi jis. Galėčiau ištisas valandas atsigulus žiūrėti į jį, ypač, vasaros giedromis naktimis, kai šalia pilnaties gali stebėti ir meteoritų lietų. Per pilnatį sukyla kūribiškumas, skatina daugiau svajoti. Neretai pasireiškia vadinamasis "mėlynųjų tolių" ilgesys. Šiaip viena įspūdingiausių pilnačių buvo viename Dzūkijos kaime, vasaros naktį plaukiojant ežere, atrodo plauki ne tiek, kad kuo toliau nuplaukti nuo kranto ir išbandyti savo ištvermę, bet plauki į mėnulį.  

Sako, kad vėžio ženklo atstovai ypač jaučia pilnaties poveikį (nesu horoskopų gerbėja, bet niekada neneigiu to, ko paaiškinti negaliu....) Asmeniškai mane veikia. Matyt, taip sutapo, kad geriausi dalykai bent kolkas nutikę gyvenime, atsitiko būtent pilnaties momentu. Apskritai labai žavus reiškinys, kaip neišvengiamybė, nuolatinis ciklas. Mane traukia kaip magnetas. Nuolat vaikausi, ieškau vietų, kur mėnulio pilnatvė atsiskleidžia geriausiai (Liškiavos piliakalnis, Raigardo slėnis, Žuvintas, Kačerginė, Palūšė ir t.t.) Taip pat nuostabiausios kelionės išpuolė (bent iki šiol ) pilnaties akivaizdoj... Praeitą vasarą, per savo gimtadienį, naktį pasprukau iš draugų vasarnamio (nes ir prabudau nuo akinančios šviesos, miestelis nedidelis, ypač gerai matosi, nes gatvės juk neapšviestos...), kieme buvo suoliukas apsuptas kvepiančių milžiniškų liepų. Atsisėdus stebėjau tokį reginį. Buvo nepaprasta. Visai ne romantika...kažkas ypatingesnio . Todėl manau, veikia.

Tipo pilnatis dabar. Apie pilnaties kūrybinį poveikį reiktų klaust policininkų-meteorologų, katrie šalia visko dar domisi ir psichologija.

Veikia kūrybiškai. Gal kas nors galit primint kokia dabar mėnulio faze, nes kalendorių savo pamečiau, gal vėl man reik prie savo instrumentų bėgt.

daug versiju yra,bet paskutine kuria girdejau ,per A.Cekuolio laida ( ir labiausiai priimtina ) teige,jog zmones ir gyvunus veikia menulio sviesa,pati kaip sviesos saltinis,tiesiog " woah , jau sviesu ! metas siautet " taip ir nurauna juos ;D manes tai neveikia

Man šiandien liūdna. Jein galiu nusimesti kaltę dėl savo jausmų ir sumesti ją pilnačiai - puiku. Tada ji veikia.

Miegą trigdo. Bet ir tai tik dėl to, kad per šviesu, lovą stumteli prie kitos sienos ir tvarka :D Kažkaip neveikia manęs tokie dalykai.

Veikia. Atrodo, kad bene visus aplinkui - daugiau ar mažiau.

O pilnaties užtemimas veikia DAR labiau, akivaizdžiau nebūna.

Man atsirandda problemos su miegu (ypač vasarą) - niekaip negaliu užmigti. Ir apetitu imu skųsti. Būna, po parą ir daugiau, visiškaip nieko net neparagauju.

Man atsirandda problemos su miegu (ypač vasarą) - niekaip negaliu užmigti. Ir apetitu imu skųsti. Būna, po parą ir daugiau, visiškaip nieko net neparagauju.

Esama dviejų pilnaties poveikio rūšių:

1) Žmogus - sulėtėjęs, tačiau neužmiega. Po to parą miega. Viskas nesiseka. Susinervinęs, konfliktuoja, keikiasi, neramus.

2) Žmogus - suaktyvėjęs, visai nemiega. Viskas sekasi. Atsipalaidavęs, fantazuoja, čiulba-juokauja, flirtuoja, poetiškas ramus.

Kai šviečia pilnatis, esama dviejų sąlyčiu su žmogum & jo gyvenimu: NESISEKA / SEKASI. Trečios išeities nėra.