Į tolį driekiasi juosta juoda,
iki kol kelio atgal nebėra.
Vaizduotė skrieja, kur vėjas guldo javus,
protas pasuoja, aš jam nepaklusnus.
Kaip išsilaisvint, kai galinga ranka
mane nustvėrus pražūtinga trauka?

Į besisukantį dangų įsmeigęs akis,
be žado, sulinkęs, vien žemei tinkmas tik. 

Ledas aptraukia galiukus mano sparnų. 
Buvau perspėtas, bet maniau visažinis esu.
Be šturmano, kurs rastų kelią namo,
be svorio, tuščias, krentąs it akmuo.

Sielos polėkis, išmokantis skrist -
galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. 
Į besisukantį dangų įsmeigęs akis,
be žado, sulinkęs, vien žemei tinkmas tik. 

[Frikcinę movą – įjungti. Mišinys – riebus. Propeleris – visu griečiu pirmyn. Antsparniai – pakelti 10 laipsnių.Variklio manometrus ir įsiurbimą – patikrinti.
Mišinį nustatyti maksimaliu procentu – dar kartą patikrinti.
Skrydžio instrumentai...
Altimetrai – patikrint abu
(neaiškus žodis) – įjunkt
Aeronavigacines šviesas – įjunkt
Stroboskopus – įjunkt

(bokšteliui): patvirtinti 3-8-Echo pasirengęs skrydžiui
(bokštelis): galite judėti, vėjas viršija 10 mazgų
(bokšteliui): 3-8-Echo

Nestabdyk staigiai. Pamažu. Tegul rieda. Tiesiog palaipsniui didink galią ir jis...]

Virš planetos skraidina sparnai ir malda,
nimbas mano - ore išdrikus garo kaldra.
Pro debesis savo šešėlį skriejant regiu
ašarotos akies pačiu krašteliu.
Taip, ryto šviesos neįbauginta svaja
galėt pro nakties kraigą išpūst sielą šią.

Šio pojūčio nepalyginti su niekuo,
tuo letargu, palaima be pabaigos.
Besisukantis dangus kausto mano mintis, 
be žado, sulinkęs, vien žemei tinkmas tik.