Meni, kada jaunas buvai,
Kaip  saulė švietei.
Švieski, beprotiškas deimante.
Dabar žvilgsnis tavo akių, 
Lyg kosmoso juodų skylių.
Švieski, beprotiškas deimante.
Pakliūvai į kryžminę ugnį  
Tarp šlovės ir vaikystės,
Genamas plieno vėjo.
Nagi, taikiny jiems ilgam šaipytis;
Nepritapeli  nagi, legenda,
Kankiny, eikš ir šviesk!
Paslaptį pasiekęs taip greit
Mėnulio užsimanei.
Švieski, beprotiškas deimante.
Baugintas nakties šešėlių grėsme
Ir pažeidžiamas šviesoje.
Švieski, beprotiškas deimante.
Piktnaudžiavai palankumu sau
Atsainiai rafinuotai
Raitomis plieno vėją.
Nagi, aiškiaregy su skambiom frazuotėm;
Ei, dailininke ir dūdoriau,
Kaliny, eikš ir šviesk!