"Foje" albumo viršelis. ["Bombonešio" iliustr.]Saulėtą spalio 24-osios popietę, praėjus 99 mėnesiams po paskutinio koncerto, legendinė „Foje“ vėl pasirodė scenoje. Šį kartą toje pačioje mažutėlėje sostinės Antakalnio vidurinės mokyklos (buvusi 18-oji vidurinė mokykla) aktų salės scenoje, kur 1983 metais prasidėjo vienos iškiliausių Lietuvos grupių kelias. Ir nors „Foje“ nesugrojo nė vienos dienos, sausakimša aktų salė daugiau nei valandą tai sulaikydama kvapą, tai prapliupdama juoku klausėsi muzikantų – Algio Kriščiūno, Arnoldo Lukošiaus, Andriaus Mamontovo, Dariaus Buroko ir Dariaus Tarasevičiaus mokyklos laikų prisiminimų. Taip originaliai „Foje“ pristatė leidybinės kompanijos „Bomba Records“ išleista dvigubą rinkinį „Kita „Paveikslo“ pusė“ – 2002-aisiais pasirodžiusio dvigubo geriausių dainų albumo „Paveikslas“ tęsinį. „Kitoje „Paveikslo“ pusėje“ pateikti skaitmeninėmis technologijomis atnaujinti 32 dainų įrašai iš kultinių „Foje“ albumų „Vandenyje“, „Kai perplauki upę“, „Gali skambėti keistai“, „Geltoni krantai“ bei kitų grupės darbų.

Sugrįžę į savo gimtąją mokyklą „Foje“ muzikantai prisiminė daugybę čia patirtų nuotykių. A.Mamontovas prisiminė, kad mokydamasis šeštoje klasėje tik geranoriškos direktorės pavaduotojos dėka nepateko į nepilnamečių įskaitą, kai plytomis iškūlė keliolika kaimyninės mokyklos langų. O Arnoldas Lukošius mokyklos laikais galėjo nesunkiai laimėti rajumo varžybas – kartą su savo klasės draugu jis sukirto visai klasei skirtus kotletus. „Ir dabar kartais susapnuoju košmarą, kad visą trimestrą nelankiau nė vienos biologijos pamokos – kaip reikės pasiteisinti mokytojams? Vis dėlto sapnas ir realybė gerokai skiriasi – per visą trimestrą esu sėdėjęs vienoje biologijos pamokoje“, - atviravo A.Kriščiūnas.

Svarbiausias mokyklos taškas jauniesiems muzikantams buvo šalia aktų salės esantis nedidelis kambarėlis, kuriame moksleiviai repetuodavo kiekvieną pertrauką, o neretai ten praleisdavo ir pamokas. „Grupė iš pradžių vadinosi „Sunki Muzika“, tačiau nenorėdami, kad mus pradėtų tapatinti su metalo grupe, nusprendėme keisti pavadinimą. Vartydami tarptautinių žodžių žodyną vis galvojome, kokį čia žodį išsirinkus – gal „Iliuzija“, o gal „Metamorfozė“?, - pirmuosius grupės žingsnius prisiminė A.Mamontovas. – Grįžus namo pagalvojau: „O gal „Foje“?“ Tą kartą grupės lyderiui prireikė panaudoti visas diplomatijos vingrybes, kad savo bičiulius įtikintų, jog šis pavadinimas geriausiai tinka kolektyvui.