Apsirenk puošniau, išleisk kasą jau,
Lai širdelė dunksi, pupa.
Apskaičiavau gerai, nutariau kietai –
Nutiks šiąnakt tai, mano mokinuke.

Tau mama sako ne, 
tėtis – nedrįsk, nevalia.
Kunkuliuoju pats viduj – 
šį kartą  nesusimausiu jokiu būdu.

Tu mamą surišk, tu mamą surišk,
Tėtį laukan už durų, nenoriu, kad nosį kaišiotų jis.
Tu mamą surišk, tu mamą surišk,
Atsiduok šiąnakt su meile visa.

„Bjaurus utėliau tu, dink iš mano namų“
Tik taip buvau priimtas tavosios šeimos.
Kaž, ar bent kartą 
mielesnį žodį tartą 
girdėjau iš jų burnos.
Žinok aš nenuolaidžiausiu, 
susitvarkysiu gražiausiai.
Tam yra mielosios ranka, 
kuri sustabdys visą tą
bambėjimą-niurzgimą.

Tu mamą surišk, tu mamą surišk
Lai broliukas paplaukios su plyta po kaklu, (būt puiku)
Tu mamą surišk, tu mamą surišk,
Antraip nebe draugė man tu.

Tavo mama ir tėtis užgrauš mane iki mirties.
Kaip jie nesupranta, kad aš taikus vaikinas išties.

Tu mamą surišk, tu mamą surišk 
Išgrūsk tą didelį tėvą laukan
Tu mamą surišk, tu mamą surišk
Atsiduok šiąnakt su meile visa.
Visą meilę man.

Iki paskutinio lašo išsunki man ją.
Visą meilę man.