Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

RENGINIO RECENZIJA | Andriaus Kaniavos ir sunkiojo orkestro „Musė“ albumo pristatymas: Kalėdos į susirinkusiųjų kiemus užsuko anksčiau

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Andrius Kaniava. [Atlikėjo archyvo nuotr.]

Andrius Kaniava. [Atlikėjo archyvo nuotr.]

Tikriausiai žinote jausmą, kai nueini į koncertą, o jame viskas sustyguota absoliučiai be priekaištų: garsui nieko neprikiši, prie vokalo neprikibsi, muzikantų partijos atliktos nepriekaištingai ir nė natos į šoną, kostiumai keičiami dešimt kartų per vakarą, nuo šou burna neužsidaro visą koncertą, o štai širdies tai nepasiekia. Lyg ir neblogai, bet o kur tas šventės jausmas krūtinėje? Ir belieka tik džiaugtis, kad tai ne penktadienio vakaro scenarijus Vilniaus mokytojų namų kiemelyje.

Tąvakar ten vykusiame Andriaus Kaniavos naujausio albumo „Musė“ pristatyme šventę skelbė ne tik Sigito Mickio vadovaujamo orkestro varinių pučiamųjų garsai. Ne tik pats orkestro vadovas, ant scenos besisukdamas šokio žingsneliais. Ne tik pats Andrius Kaniava, kaip visada taikliai sugebėdamas vietoje ir laiku pasakyti tai, kas žiūrovui glosto ausį. Kad bus kažkas ypatingo, skelbė kiekviena smulkmena aplink, net ir dangus, tą vakarą tarsi bijojęs lyti.

Turiu pripažinti – mėgti pučiamuosius populiariojoje muzikoje man visada buvo sunku. Viena iš nedaugelio išimčių buvo amerikiečių grupė „Beirut“, tačiau sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ gali dar kartą patvirtinti, kad kiekviena taisyklė turi išimčių. Visos, daugumai jau iš seniau žinomos dainos, orkestro pagalba keitė spalvas, kaip medžiai rudenį. Ir iš tiesų – jei klausant vieno Andriaus Kaniavos kartais atrodo, kad nieko netrūksta, greičiausiai tiesiog negirdėjote jo kartu su orkestru arba pamiršote, kaip jie skamba drauge. Todėl vienas džiaugsmas, kad prieš daug metų pradėję koncertuoti ir išsiskirstę, jie tą 2011 metų rudenį vėl susirinko groti.

Kažko naujo ir neatpažįstamo koncerte buvo mažai: mažiau ar daugiau dainų žodžiai girdėti buvo visiems. Tikriausiai tiems, kurie laiko save Andriaus Kaniavos gerbėjais tokios dainos, kaip „Musė maišė“, „Internautas“, „Kitas gyvenimas“, „Sąžinė“, „Naktis“, „Jeigu“ ar „Pelėda“ buvo žinomos nuo pradžių iki galo , todėl repertuaru nustebinti nepavyks. Tiesa, to ir nereikia. Tačiau vis norisi pasikartoti: be orkestro tos dainos irgi šventė ausims. Bet su orkestru jos jau tampa mažais stebuklais.

Galima rasti tūkstančius priežasčių mylėti dainuojančius aktorius (dažniausiai priešingai, nei vaidinančius dainininkus). Reikia argumentų? Jie niekada neprimena veblenančios peroksidinės blondinės ant scenos. Klausyti, ką jie šneka, intarpuose tarp dainų, ne tik nebūna gėda. Tai būna privaloma koncerto dalis, be kurios renginys netektų pusės žavesio. Ir jeigu Andrius Kaniava grojant dainai „Internautas“ sako: „ Mes su Sigitu šitoje dainoje puikiai tūpčiojame, atkreipkite dėmesį“, jis tai pasako taip, kad regis be šitų žodžių viskas nebūtų taip gerai. Be to, kiekvienas tūptelėjimas visada būna vietoje ir laiku. Ir kažkaip visos smulkmenos įgauna prasmę.

Ir štai atėjus laikui prie kažko prikibti nėra (arba nesinori rasti) prie ko. Taip, tokiais atvejais galima atleisti visas natas pro šalį, kurių gal buvo, o gal ir ne, nes kai kažkas paliečia širdį, daug ko aplink nebematai. Ir nors pasiusk, su Andriumi Kaniava visada taip. Klausai, kaip jis dainuoja žemąsias natas ir stebiesi tuo teatrališku šnibždėjimu.

Poetiškumo tą vakarą buvo daug. Tiesa, ne to skysto, ištižusio, kaip palikti ledai, karštą vasaros dieną. Ne. To, kuris taiklus, kartais tiesmukiškas, o kartais atviras ir švelnus. Abejais atvejais abejingam prieš šitai išlikti sunku. Todėl galima sakyti, kad Kalėdos į mūsų Vilniaus mokytojų namų kiemelį buvo užsukusios kiek per anksti. Bent jau vienam vakarui.

Lankėsi ir vertino Fausta Marija Leščiauskaitė




Paskelbk naujieną

Susijusi informacija


  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.

Gairės


 Fausta Marija Leščiauskaitė / renginiu recenzijos

Šaltinis: Music.lt   Peržiūrėta kartų: 2653   Data: 2014-09-01
Esamas tekstas

Andrius Kaniava. [Atlikėjo archyvo nuotr.]Tikriausiai žinote jausmą, kai nueini į koncertą, o jame viskas sustyguota absoliučiai be priekaištų: garsui nieko neprikiši, prie vokalo neprikibsi, muzikantų partijos atliktos nepriekaištingai ir nė natos į šoną, kostiumai keičiami dešimt kartų per vakarą, nuo šou burna neužsidaro visą koncertą, o štai širdies tai nepasiekia. Lyg ir neblogai, bet o kur tas šventės jausmas krūtinėje? Ir belieka tik džiaugtis, kad tai ne penktadienio vakaro scenarijus Vilniaus mokytojų namų kiemelyje.

Tąvakar ten vykusiame Andriaus Kaniavos naujausio albumo „Musė“ pristatyme šventę skelbė ne tik Sigito Mickio vadovaujamo orkestro varinių pučiamųjų garsai. Ne tik pats orkestro vadovas, ant scenos besisukdamas šokio žingsneliais. Ne tik pats Andrius Kaniava, kaip visada taikliai sugebėdamas vietoje ir laiku pasakyti tai, kas žiūrovui glosto ausį. Kad bus kažkas ypatingo, skelbė kiekviena smulkmena aplink, net ir dangus, tą vakarą tarsi bijojęs lyti.

Turiu pripažinti – mėgti pučiamuosius populiariojoje muzikoje man visada buvo sunku. Viena iš nedaugelio išimčių buvo amerikiečių grupė „Beirut“, tačiau sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ gali dar kartą patvirtinti, kad kiekviena taisyklė turi išimčių. Visos, daugumai jau iš seniau žinomos dainos, orkestro pagalba keitė spalvas, kaip medžiai rudenį. Ir iš tiesų – jei klausant vieno Andriaus Kaniavos kartais atrodo, kad nieko netrūksta, greičiausiai tiesiog negirdėjote jo kartu su orkestru arba pamiršote, kaip jie skamba drauge. Todėl vienas džiaugsmas, kad prieš daug metų pradėję koncertuoti ir išsiskirstę, jie tą 2011 metų rudenį vėl susirinko groti.

Kažko naujo ir neatpažįstamo koncerte buvo mažai: mažiau ar daugiau dainų žodžiai girdėti buvo visiems. Tikriausiai tiems, kurie laiko save Andriaus Kaniavos gerbėjais tokios dainos, kaip „Musė maišė“, „Internautas“, „Kitas gyvenimas“, „Sąžinė“, „Naktis“, „Jeigu“ ar „Pelėda“ buvo žinomos nuo pradžių iki galo , todėl repertuaru nustebinti nepavyks. Tiesa, to ir nereikia. Tačiau vis norisi pasikartoti: be orkestro tos dainos irgi šventė ausims. Bet su orkestru jos jau tampa mažais stebuklais.

Galima rasti tūkstančius priežasčių mylėti dainuojančius aktorius (dažniausiai priešingai, nei vaidinančius dainininkus). Reikia argumentų? Jie niekada neprimena veblenančios peroksidinės blondinės ant scenos. Klausyti, ką jie šneka, intarpuose tarp dainų, ne tik nebūna gėda. Tai būna privaloma koncerto dalis, be kurios renginys netektų pusės žavesio. Ir jeigu Andrius Kaniava grojant dainai „Internautas“ sako: „ Mes su Sigitu šitoje dainoje puikiai tūpčiojame, atkreipkite dėmesį“, jis tai pasako taip, kad regis be šitų žodžių viskas nebūtų taip gerai. Be to, kiekvienas tūptelėjimas visada būna vietoje ir laiku. Ir kažkaip visos smulkmenos įgauna prasmę.

Ir štai atėjus laikui prie kažko prikibti nėra (arba nesinori rasti) prie ko. Taip, tokiais atvejais galima atleisti visas natas pro šalį, kurių gal buvo, o gal ir ne, nes kai kažkas paliečia širdį, daug ko aplink nebematai. Ir nors pasiusk, su Andriumi Kaniava visada taip. Klausai, kaip jis dainuoja žemąsias natas ir stebiesi tuo teatrališku šnibždėjimu.

Poetiškumo tą vakarą buvo daug. Tiesa, ne to skysto, ištižusio, kaip palikti ledai, karštą vasaros dieną. Ne. To, kuris taiklus, kartais tiesmukiškas, o kartais atviras ir švelnus. Abejais atvejais abejingam prieš šitai išlikti sunku. Todėl galima sakyti, kad Kalėdos į mūsų Vilniaus mokytojų namų kiemelį buvo užsukusios kiek per anksti. Bent jau vienam vakarui.

Lankėsi ir vertino Fausta Marija Leščiauskaitė


Siūlomas pataisytas variantas

Pastabos

 

Komentarai (1)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Gabux
2014 m. rugsėjo 4 d. 09:27:36
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Pasiilgau Kaniavos lengvo nuoširdumo


____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Susijusios naujienos

A. Kaniava kepa obuolių pyragą, o Daddy Was A Milkman moka vairuoti vilkiką
1
0

Jau kitą savaitę muzikos mylėtojai turės progą vienoje vietoje gyvai išgirsti ir pamatyti aktyviausius įvairių žanrų Lietuvos muzikos atlikėjus. Vasario 22 – 25 dienomis Vilniaus knygų mugėje įsikursianti „Muzikos salė“ pasižymi ir tuo, kad joje galima be...
FOTO GALERIJA: Andriaus Kaniavos ir „Origami“ koncerto „Lofte“ akimirkos
1
0

2016 metų vasario 25 dieną į sceną sugrįžo aktorius Andrius Kaniava kartu su grupe „ORIGAMI“. Sakoma, kad koncertinės programos paprastai būna senos, naujos arba atnaujintos. Nė vienas šių apibūdinimų netinka tai šviesai ir energijai, kurią scenoje sukuri...
RENGINIO RECENZIJA | Ketvirtasis „Bardų tarp žvaigždžių“ sezonas atidarytas: pradžia pranašauja gerą
3
0

Spalio 17-ąją „Bardų tarp žvaigždžių“ koncertai įžengė į ketvirtąjį sezoną. Jį atidarė jaunasis bardas Žilvinas Ališauskas bei Andrius Kaniava, lydimas Sigito Mickio ir Aleksandro Ten melodijų, ir tai padarė, kaip visuomet, galingai. Galbūt šitai – ne pat...
INTERVIU | Andrius Kaniava:
7
0

Nežinau kodėl, tačiau jei kas nors būtų paklausęs, kokį metų laiką norėčiau pasirinkti pokalbiui su neseniai naują albumą išleidusiu Andriumi Kaniava, be jokių abejonių būčiau pasirinkusi rudenį. Gal todėl, kad ruduo asocijuojasi su jaukiais vakarais teat...

Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Debauchery Debauchery
6

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

19:56 - Silentist
As trokstu pasiverst drugiu
As trokstu pasiverst muse
Ir pasijust lyg dausose
17:11 - 4Blackberry
+1
17:05 - einaras13
Bet paveikslėlių įkėlimas tai max patogesnis lyginant su senuoju redaktoriumi. Man labai patinka.
13:44 - 4Blackberry
Nežinau nežinau, daug kas negali pasitraukti visiškai iš Chrome, pavyzdžiui, jeigu reikia dėl darbo. Ir šiaip Chromium ne be reikalo lyderiauja, nes pasižymi stabilumu ir geru funkcionalumu. Bet Firefox dabar gera alternatyva jei rūpi privatumas.
13:36 - einaras13
Pastaruosius kelis metus žmonės migruoja į Firefox (nes užkniso Chromium naršyklių įvairūs bullshit'ai) arba į Brave (dėl privatumo opcijų). Chrome ilgainiui pataps old news, manau.
13:34 - einaras13
Aš iš Chrome emigravau prieš 4-5 metus, and never looked back. Dabar naudoju išimtinai MS Edge, tiesiog geresnė naršyklė (kažkas, ką Microsoft'as sugebėjo padaryti gerai, kas yra keista).
13:24 - 4Blackberry
Na, aš esu Chrome vergė, o naudoti 10 skirtingų naršyklių skirtingiems tikslams man neimponuoja.
13:22 - einaras13
Jei Chrome, tai užuojauta. Jei kitka, tai yra lengvų sprendimų. MS Edge + uBlock origin veikia puikiai man. Girdėjau, kad Firefox + uBlock origin irgi čiki piki. Nežinau, kokie sprendimai kitoms naršyklėms.
13:18 - einaras13
Dėl 1., tai čia ne sprendimas. Elementarus tekstas turėtų būti aukščiau visų plug-inų.

Ir žiūrint ką tu vadini klasikiniu ad-blocker'iu (nes jų dešimtys, jei ne šimtai yra) ir kas yra tavo naudojama naršyklė.
13:16 - 4Blackberry
Jei veikia, tai tada tikrai reikia dar papildomai kažką daryti, nes paprastas klasikinis ad-blocker'is neveikia.
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 0
  Neregistruotų vartotojų: 1961
  Iš viso užsiregistravę: 73663
  Naujausias narys: daliamis
  Šiandien apsilankė: 51888