Leon Somov ir Jazzu. [Grupės archyvo nuotr.]Lapkričio 13-ąją Leonas Somovas ir atlikėja Jazzu savo gerbėjus sukvietė į Vilniaus Teatro areną, o publika savo ruožtu juos pasitiko visiškai užpildyta sale. Susitikimo centre buvo naujausias dueto albumas „Lees & Seas”, kurio ištikimiausi gerbėjai laukė kone trejus metus.

Koncertas užpildytoje arenoje prasidėjo lyriškai bei jausmingai – susiliejus ovacijų ir fortepijono garsams nuskambėjo visiems puikiai žinoma daina „Muzika tu”, tačiau kuriamas kontrastas neleido užsisėdėti lėtai linguojant į taktą – iškart po jos sekė jau taip pat ne vienerius metus skaičiuojanti „Master Blaster”, parodanti fatališkąjį atlikėjos veidą.

Apskritai, Justė Arlauskaitė-Jazzu yra viena teatrališkiausių, o gal net ir pati teatrališkiausia, atlikėja ganėtinai blankiame lietuviškų dainininkių kontekste. Tačiau būti protingiausiam tarp kvailių, menkas pasiekimas, ar ne? Būtent todėl norisi ne lyginti ją su kitomis atlikėjomis, o žiūrėti kaip į reiškinį: emocingą, jausmingą, moterišką, fatališką, užburiantį, plaukiantį ir net protingai arogantišką, o ne saldų iki blogumo. Štai tokia ji atrodė nuo koncerto pradžios iki pabaigos ir nors tai – nieko naujo tiems, kurie ją ant scenos jau yra mate, tai vis dar daro įspūdį.

Taip jau yra, kad pagrindine vakaro žvaigžde dueto koncerte dažniausiai tampa Justė Arlauskaitė-Jazzu, o šis kartais taip pat nebuvo išimtis. Tiesa, tai nesumenkina Leono Somovo indėlio į judviejų kūrybinę bei koncertinę veiklą, nes kiekvienas jų užpildo ir atlieka savo vaidmenis. Paprašytas pristatyti pasirodymą netikėtai paįvairinusį pučiamųjų kolektyvą „Mood Sellers“, Leonas Somovas priėjęs prie mikrofono rimtu balsu tare: “Aš tiek daug nešneku.” Būtent šitie vaidmenys sudaro judviejų, kaip nedalomo vieneto, įvaizdį ir tai yra žavu.

Atlikėja šypsodamasi gyrė savo žiūrovus dėl gero muzikinio skonio, tačiau žiūrint iš šalies – net per laidotuves galima pamatyti didesnį sujudimą. Čia, net ir pakviesti atsistoti, dauguma žiūrovų liko savo vietose, o viso koncerto metu girdėti skystoki plojimai iškėlė klausimą – kas blogai? Iš tikrųjų, viskas gerai: dainos – puikios, atlikimas – taip pat, bendravimas – šiltas, atmosfera – jauki, o ir išeinančiųjų komentarai sudarė įspūdį, kad renginys buvo vertas kiekvieno sumokėto cento. Taigi, galbūt kaltas kuklumas, o gal sunki darbo savaitė. Be to, būna, kažkas tiesiog nesuveikia. Tiesa, duetas buvo iškviestas bisui, o čia jau galėtų nuskambėti ovacijos publikai – beveik niekas iš salės nepuolė bėkti paltų, kad neduok dieve vėliau netektų stovėti eilėje, arba prie mašinų, nes pirmiem išvažiuoti yra praktiškai naujas gudrumo lygis.

Išvados? Nueiti į Leono Somovo ir Jazzu koncertus visada verta. Juose visuomet būna maža dalelė naujovių, kaip kad šį kartą – padidinta akustinio garso bei gyvų instrumentų dozė, bet tuo pačiu metu – ištikimybė savo stiliui, kurio didelę dalį sudaro profesionalus atlikimas.

Koncerte lankėsi ir vertino Fausta Marija Leščiauskaitė.



{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}