Koncerto "Broliai" akimirka. [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metinės jau ne už ilgo perkops antrojo amžiaus slenkstį. Gūdžiais 1918-aisiais metais, dar vykstant Pirmajam pasauliniam karui, lietuvių tauta paskelbė plačiajam pasauliui apie savos valstybės sukūrimą. Skelbimo nepakako, reikėjo ir ginklo, pagrįsiančio pasiryžimą gyventi laisvai, nebesislapstant po svetimųjų vėliavomis. Į nepriklausomybę buvo žengta vieningai su tokiomis tautomis kaip kad Estija, Latvija, Lenkija, Baltarusija ir Ukraina. Tiesa, pastarosios dvi neilgai trukus buvo inkorporuotos į aštuonias dekadas truksiančios, blogio imperija tituluojamos Sovietų Sąjungos sudėtį (Baltijos šalys prie šio „elitinio tautų klubų“ prisijungė pora dešimtmečių vėliau). Na, bet šįsyk ne apie tai.

Minima istorinė prakalba į garbųjį skaitytoją neatsitiktinė. Ko gero nėra žmogaus Lietuvoje, kuris nežinotų Vasario 16-osios datos reikšmės (nebent pasimestų su „paskelbimo“ ar „atkūrimo“ sąvokomis) ir jos svarbos tautos istorijoje. Jau 97-ąjį kartą ji minima, sakomos iškalbingos kalbos S. Daukanto aikštėje, iššaunamos salvės, griaudi patrankos, vyksta didingos eisenos, na o vakare vilniečiai ir miesto svečiai renkasi į tradicija tapusį Aistės Smilgevičiūtės ir grupės Skylė koncertą „Broliai“, kuris šiemet įvyko dar neseniai atsidariusioje „Compensa“ salėje.

Šiųmetinė programa buvo papildyta keletu intriguojančių prieskonių. Šalia vakaro šeimininkų (bei nebe pirmąjį kartą jiems akompanuojančiais choru „Gentis“) ir Lietuvos scenos legendų (kultinės grupės „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius – Samas, bei ryškiausios lietuviškojo hiphopo padangės žvaigždės „G&G sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas – Svaras), įtraukti kaimyninių šalių atstovai: pagoniškojo metalo latvių grupė „Skyforger“, baltarusiai – „Trubetskoy“, ukrainiečiai „TaRuta“, bei Lenkijos atlikėjas Piotr Karpienia.

Intriga buvo mesta vos prasidėjus vakaro programai, kuri pažymėta visų kolektyvų tiek lietuvių, tiek ir kaimynų giedama Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“. Valstybinio himno atlikimas visada suvienija, o kai prie giedojimo prisideda ir svečiai iš užsienio, kalbiniai barjerai išnyksta, iškeldami į viršų vienybės idėją, kurią būtų galima įvardinti kaip pagrindinę viso koncertą mintį.

Vakaro prieskoniai buvo pilami po truputį. Pradžią davė grupės „Skylė“ ir Gabrieliaus Liaudansko – Svaro atliekamas kūrinys „Žalia Daina“, vėliau estafetė perleidžiama, tai šeimininkų grupės ir Aistės Smilgevičiūtės kūriniams, tai svečiams iš už sienos. Pirmieji iš kaimynų pasirodė šoklieji Baltarusijos atstovai „Trubetskoy“ su jų kalbai pritaikyta dainos „Pinavija“ versija. Slaviškoji AC/DC gitaristo Angus Young reinkarnacija apsirėdžiusi raudonais šortais, papuoštais dvejomis baltomis „paloskėmis“ (atsiprašau kalbininkų už žargoną – juostelėmis) surengė ugningą šou, kurio energijos užteko įkaitinti net ir didžiausią baltarusiškos scenos skeptiką.

Vienus slavų atstovus, keitė kiti. Ukrainiečiai „ToRuta“ susirinkusią publiką pamalonino lietuviškai atlikdami dainą „Stelmužė“, na o po jos dar neatsisakydami lietuviškosios leksikos ištarė reikšmingus šiai dienai žodžius: „Už jūsų ir mūsų laisvę!“. Svečiams iš Ukrainos buvo skiriamas didžiausias dėmesys. Bene stipriausio populiarumo sulaukiantis koncerto „Broliai“ kūrinys „Priesaika“ buvo atlikta dvejomis kalbomis, iš pradžių lietuviškai, o vėliau ukrainietiškai. Sunku žodžiais nusakyti susidariusią atmosferą skambant šiai dainai. Jos metu patriotizmo, solidarumo proveržis tryško per kraštus. Jei prie „Compensa“ koncertų salės būti paruošti tankai Donbaso regionui vaduoti, tai po šio kūrinio jie būtų užpildyti visa susirinkusia publika.

Šalia baltarusių ir ukrainiečių, solidų vaidmenį atliko ir broliai latviai – „Skyforger“ su kitu puikiu grupės „Skylė“ kūriniu „Nebelauki manęs“. Pagoniškąjį įvaizdį įvaldę kaimynai, priedainį traukė lietuviškai praktiškai be akcento, taip pat neužmiršdami klausytojo skonį pagardinti įspūdingomis gitarų solinėmis partijomis, kurių ekspresijos stoka tikrai neapkaltinsi.

Lietuvių frontą scenoje palaikė Saulius Urbonavičius – Samas su „Brolių“ programos kūriniu „Aštuoni karžygiai“. Grupės „Bix“ lyderis su užduotimi susidorojo puikiai, publika liko patenkinta, ne tik jo ir taip retai girdimais vokaliniais sugebėjimais, bet ir skleidžiama „bix‘iška“ energija, kuri tik dar labiau papildė žiūrovus teigiamomis emocijomis.

Nevalia pamiršti ir vakarinių kaimynų, kitų brolių slavų, tiksliau atlikėjo Piotr Karpienia, kuris su šeimininkų grupe atliko dainą „Paskutinė kulka“. Kūrinys skambėjo pusiau lietuvių, pusiau lenkų kalba, tačiau verta žemai lenkti galvą už svečio iš Lenkijos lietuviškai atliekamą priedainį. Tai tikrai neeilinė dovana tėvynainiams.

Vasario 16-osios programoje skambėjo ir kiti koncerto „Broliai“ jau tradicija tapę kūriniai, kaip kad: „Klajūnė“, „Minutė prieš“, „Baltas brolis“, „Geležinės rūtos“ ir kiti, na o viso koncerto apogėjus buvo pasiektas su finaline daina „Vardan tos“, kurios metu visi atlikėjai susirinko scenoje paskutiniam išsitaškymui ir atsisveikinimui su publika.

Nuotaikos? Satisfakcija abipusė. Tiek žiūrovams, tiek ir muzikantams.

Aišku, šiek tiek nuvylė nelabai švarus gitarų solinių partijų garsas, na bet niekas negimė idealiu, o technika ne visada dirba taip kaip turėtų. Vis tiek svarbiausia buvo patriotiškumo ir vieningumo idėjos, bei jų pritaikymas, skambant tradicija tapusiems kūriniams, su kuo tiek vakaro šeimininkai, tiek svečiai susitvarkė visu šimtu procentų.

Lankėsi ir vertino Rūta Paitian

Nuotaukų autorius - Vytenis Jurevičius: