Renginio recenzija | Leon Somov ir Jazzu Vilniuje – naikinant „kaip lietuviams“ stereotipą

---

Vakar po labai ilgos muzikinės ir priverstinės scenos pertraukos savo gerbėjams vėl pasirodė Leon Somov ir Jazzu, kurie Vilniaus Teatro arenoje pristatė savo naujausią albumą „Leas and sees“. Tai buvo vienas profesionaliausių ir moderniausių pasirodymų, kurį esu matęs lietuvių grupių koncertuose. Ir net išvakarėse, pabuvus pasaulinio lygio žvaigždžių Hurts koncerte, nesijautė jokio skirtumo. Tokia pat kokybė tiek vaizdo, tiek muzikos prasme.

Žodis žvaigždė galvoje sukosi jau stovint vestibiulyje ir laukiant, kol į salę bus pradėti leisti žmonės. Visiškas sold-out. Tai džiugina, nes Leon Somov ir Jazzu tikrai nusipelnė tokio dėmesio. Klausimas, kodėl taip ilgai į pačią salę nebuvo leidžiami žmonės paaiškėjo vos ten įžengus. Be įspūdingai atrodančių dekoracijų, mus pasitiko ir visa grupė (išskyrus Jazzu) ir savo vietose, pasiruošę pradėti koncertą, prastovėjo visą pusvalandį, kol publika ieškojo savo vietų.

Pačios dekoracijos buvo įspūdingos, nors ir minimalistinės. Ant lubų kabėjo didžiuliai rutuliai, kurie viso koncerto metu švietė įvairiausiomis spalvomis, taip pat keletas įvairiausių pakylų, įskaitant ir besisukančią, ant kurios Jazzu atrodė kaip balerina iš prisukamos muzikinės dėžutės, atlikdama dainą „Tik tok“. Ant scenos taip pat buvo keletas disko rutulių, kurių pagalba buvo išlaužiama šviesa. Apskritai apšvietimas buvo daugiau nei įspūdingas. Dinamiškas, pritaikytas kiekvienai dainai atskirai, nuolat pateikiant naujų sprendimų. Galiausiai blizgiu užtiesalu aptraukta sofa, ant kurios Jazzu atliko tik vieną dainą, tačiau nereikalingo daikto jausmo ji nesukėlė. Visa scenografija atrodė taip, kaip ir skambėjo muzika tiek koncerte, tiek naujame albume – skoningai subtili, bet kartu ir su disko stilių atstovaujančiais motyvais.

Dar stovint prie įėjimo į akis krito publikos amžius. Nors Leon Somov ir Jazzu yra viena populiariausių grupių Lietuvoje, spygaujančių nepilnamečių čia aptikti beveik nepavyko. Daugiausiai vyravo vidutinio amžiaus solidūs žmonės. Tai džiugina, nes visada tikėjausi, kad tokios grupės kaip ši, Jurga ar Skylė lavins ir vyresnių žmonių Lietuvoje skonį, kuris, akivaizdu, ir taip nėra prastas.

Savo albume „Lees and seas“ žadėję daugiau gyvų instrumentų nei visada, grupė šią viziją perkėlė ir ant scenos. Be Leono, Jazzu padėjo pilnas sąstatas – būgnai, bosinė gitara, klavišai, gitaros ir puikūs pritariamieji vokalai. Gyva grupė naujoms dainoms tikrai pridėjo šarmo. Jei kai kurios skambėjo panašiai kaip ir albume, tai „Master blaster“ sužibėjo visiškai naujomis spalvomis. Tiesiogine to žodžio prasme. Scenoje net nebuvus fuzuotų gitarų, galima buvo pagalvoti, kad tai roko grupės kūrinys. Būgnai, bosinė gitara ir puiki vaizdo instaliacija šią dainą pavertė tikrai agresyviu ir šiurpuliukus varančiu kūriniu, kuris labai priminė Jurgos dainą „+37“.

Koncerto meniu buvo sudarytas beveik tik iš naujų dainų, tad kaip ir buvo žadėta, tai buvo tikras albumo pristatymas. Kuo aš džiaugiuosi, nes naujas albumas mane tikrai sužavėjo, tad nenuliūdau neišgirdęs „Tik pasilik“, kuri yra viena tų, kurių norėčiau, kad ši grupė nebūtų sukūrusi. Bet čia asmeninės simpatijos. Taigi, koncerto metu išgirdome didžiąją dalį naujų dainų iš „Leas and seas“ ir porą superhitų, tarp kurių labiausiai išsiskyrė „Tyla“, sugrota net du kartus. Viena daugiausiai dėmesio sulaukusių ir emocijų sukėlusių dainų tapo „For V“ – baladė sukurta Vytautui Šapranauskui atminti. Apskritai visas koncertas puikiai laviravo tarp lyriškesnių ir labiau pop stiliaus dainų bei kiek greitesnių elektroninių kūrinių. Bet kokiu atveju, matant, kaip prie albumo pardavėjų po koncerto nusidriekė eilė, galima spėti, kad publika naujas dainas įvertino tikrai palankiai.

Pati Jazzu viso koncerto metu akivaizdžiai džiaugėsi vėl grįžusi ant scenos. Nors kaip visada Justės bendravimas laviravo tarp kiek arogantiško ir šilto betarpiško, bendrame vaizde liko tik teigiamas įspūdis.

Jau turime grupių, po kurių koncertų nebereikia sakyti – „Buvo gerai. Kaip lietuviams tai tikrai gerai“. Leon Somov ir Jazzu tikrai panaikino etiketę „kaip lietuviams“. Tiek dainos, tiek pasirodymas buvo aukščiausio lygio, o Teatro arenos akustika tik padėjo tai atskleisti. Bėkit ir pirkit bilietus, kurių jau tikriausiai vis tiek nebėra. Tuomet belieka tik graužtis, nes yra dėl ko.

Deividas Budginas

Susijusi informacija

---