Rasos takais iki penktos basomis nubėgsiu iki aušros,
Bet kol kas dar žvaigždės danguje ir šikšnosparniai dainuoja balades ---

Taip užbūrė mane mano fėja, nepasigedau naktinio vėjo,
galbūt labiau norėjau sniego, bet tai tiktai dangus rugsėjo,

Bet juk aš kalbu apie Tave ir mano akyse skambės rasa,
kurią pravirkdė brėkštanti aušra,
Tik noriu, kad Tu vėl apkabintum mane...

Taip nuo šaknų ligi šakų, šalčiau, tyliau man neramu
Žengiu paskendusiu rūke taku ir nejaučiu kaip pas Tave grįžtu ---

Taip užbūrė mane mano fėja, nepasigedau naktinio vėjo,
galbūt labiau norėjau sniego, bet tai tiktai dangus rugsėjo,

Bet juk aš kalbu apie Tave ir mano akyse skambės rasa,
kurią pravirkdė brėkštanti aušra,
Tik noriu, kad Tu vėl apkabintum mane...

Apkabink mane, apkabink mane, apkabink mane...

Bet juk aš kalbu apie Tave ir mano akyse skambės rasa,
kurią pravirkdė brėkštanti aušra,
Tik noriu, kad Tu vėl apkabintum mane...
Ooo... Ooo... Oooooooo....