Grupės "Siela" albumo "Dali" viršelis. ["Bombos" iliustr.]Aštuoneri metai. Tiek metų Lietuvos muzikos mėgėjai laukė naujo, jau gyva legenda tapusios grupės „Siela“ albumo. Simbolišką datą - 2005-2006 metų sandūroje - pasirodžiusi plokštelė „Dali“, kurioje gotikinio roko skambesys ypač įdomiai persipina su nuoširdumu, operiniu vokalistės Alos vokalu bei “šaltosios bangos” štrichais, vienareikšmiškai pripažįstamas kaip brandžiausias, solidžiausias albumas per visą jau 16 metų trunkančią grupės istoriją. „Ilgus metus lauktas albumas, kuris pranoko visus lūkesčius“, - taip naują „Bomba Records“ padalinio „Dangus“ išleistą „Sielos“ darbą apibendrina muzikos žinovai.

Lietuviškos scenos veteranai

Kai 1990 metais keli Utenos jaunuoliai su Aurelijumi Sirgedu priešakyje susibūrė į grupę „Siela“, Lietuvoje jau klestėjo „Foje“, „Bix“, „Veto Bank“ kultas, proveržiui ruošėsi „Šiaurės Kryptis“, „Airija“. Deja, lietuviško roko pasaulyje ilgaamžiškumas sutinkamas ypač retai. „Siela“ liko viena tų grupių, kuri išgyvenusi ir ne vieną pakilimą, ir ne vieną skaudų smūgį, sugebėjo išlikti. Nors grupėje pasikeitė daugybė veidų, tačiau nepailstantis „Sielos“ lyderis A.Sirgedas vis atrasdavo jėgų tęsti pradėtą žygį su naujais bendraminčiais. Nors „Siela“ ir negalėdavo pasigirti dešimtimis tūkstančių parduotų albumo kopijų, tačiau grupės nuoširdumą ypač vertinanti gerbėjų armija, vadinamieji „sielininkai“, visada garsėjo ištikimybe ir begaliniu atsidavimu. Nemažas desantas „sielininkų“ grupę lydėjo ir į garsiuosius Leipcige vykstančius „Gothic Treffen“ (jame „Siela“ dalyvavo du kartus – 1996 bei 2004 metais) festivalius, kur jų numylėtiniai koncertuodavo daugiatūkstantinei auditorijai.

Albumas – lyg magistro darbas

1998-aisiais, po kultiniu tapusio albumo „Tremtyje“ pasirodymo, „Siela“ buvo per žingsnį nuo kontrakto su garsia Vokietijos leidybine įmone pasirašymo. Tačiau dėl aplaidžių mokesčių operacijų tvarkymo įmonei buvo paskelbtas bankrotas, o grupė, patyrusi didelį smūgį bei praradusi kelis pirmosios sudėties veteranus, kuriam laikui nugrimzdo į sąstingį. Paskui prasidėjo ilgi kūrybiniai ieškojimai.

A.Sirgedas, išbandęs visą eilę užsiėmimų, ėmė gilintis į garso režisūros paslaptis – tam, kad pats, be tarpininkų, galėtų įsigilinti į muzikos kūrimo procesą. „Naująjį „Sielos“ albumą kūriau labai ilgai. Tačiau dabar aš niekur neskubėjau, niekas man nieko nenurodinėjo – albumą kūriau tiek laiko, kiek man to reikėjo. „Dali“ tapo lyg mano, kaip garso režisieriaus, magistro darbu. Ir klausytojas įvertins, ar šis darbas pavyko, ar ne, - ilgai užsitęsusia pertrauką albumų leidybos fronte aiškina A.Sirgedas. - Tačiau jau dabar galiu užtikrinti, kad kita „Sielos“ plokštelė pasirodys žymiai greičiau nei po aštuonerių metų“.

Po taurelę su „dangiečiu“ Jonu

Su A.Sirgedo kūryba galėjo susipažinti ir muzikinio realybės šou „Dangus“ žiūrovai. „Sielos“ lyderio parašytus kūrinius dainavo ir Jonas („Vieną naktį“), ir Natas („Jūros liga“). „Su „dangiečiais“ dažnai susitikdavome mano studijoje – čia be Jono bei Nato, viešėjo ir Eglė, ir nugalėtoja tapusi Rasa. Daugiausia bendraudavome su Jonu – jam esu parašęs keturias dainas. Kartais iš studijos kartu su juo nusileisdavome į barą ir prie taurelės brendžio kalbėdavomės apie gyvenimą“, - pasakojo A.Sirgedas.

Pastaraisiais metais Lietuvos muzikos žemėlapyje vis dažniau kalbama apie Uteną. „Dangaus“ finalininkės Rasa ir Augustė, pernai Eurovizijoje dalyvavusi Laura – visos šios dainininkės kilusios iš Utenos, gimtojo Aurelijaus miesto. Galbūt Utena tapo fenomenaliu dainininkų ugdymo kraštu? „Utena juk jėga, - nusijuokia Aurelijus, kukliai nutylintis, kad prieš keliolika metų „Sielos“ pasėta sėkla, šalies popkultūroje jau užaugino kelis tvirtus medžius.

„Dali“ iš arčiau: Brandonas Lee, dievai ir šaltis

["Bombos" nuotr.]„Sielos“ lyderis Aurelijus Sirgedas pasakoja apie naujo albumo “Dali” kūrinius:

„Hallo Hallo“. Šią dainą perrašinėjau net keletą kartų. Netiko tai tempas, tai sumanymas, tai aranžuotės. Jaučiau, kad daina gera ir, kad man trūksta jėgų ją atskleisti. Gitaristas Jonas atvažiuodavo į įrašų sesija ir visada su šypsena paklausdavo, ką dar pakeičiau dainoje ir kokias partijas dar reikia įgroti. Keičiau dainos struktūrą iki pat paskutinės dienos. Net keista, iš kur tiek kantrybės?

„Salvadoro Dali“. Trisdešimtmečio proga mano draugai iš Vokietijos padovanojo albumą su visais dailininko darbais. Vieną dieną atsiverčiau pirmą pasitaikiusį skyrių ir išvydau 1939-aisiais darytas S.Dali instaliacijas „Dream of Venus“ – nuogos merginos, omarai. Nieko nesupratau, ką tuo norėjo pasakyti genijus S.Dali, bet daina gimė per suskaičiuotas minutes. Turbūt to impulso mano siela laukė ilgai.

„Tavo Dievai“. Daina niekuo neišsiskyrė, kol nepateko tarp kitų kūrinių į albumą ir kol nenuskambėjo koncertuose. Kuo toliau, tuo labiau ji tampa mielesnė mano širdžiai.

„Wings of desire“. Įdomi istorija – šios dainos gimimą įtakojo 1987-aisiais Wimo Wenderso susuktas filmas „Troškimų sparnai“ („Dangus virš Berlyno“). Mane sužavėjo filmo tema - kai dėl trapecijos akrobatės Marionos angelas rizikuoja prarasti nemirtingumą: „Nei dangus, nei pragaras nesustabdys manęs, jei įsimylėsiu“. Gaila, bet šio filmo nesu matęs – apie jį perskaičiau kino istorijoje, ir bent jau man atrodo, kad filmas ir turėtų būti toks, kokį aš jį įsivaizduoju.

„Nakties paukštis“. Duoklė kultiniam Jimo Jarmusho filmui „Deadman“. Muzikai, aktoriams, scenarijui, režisieriui, nebyliam skausmui, tylai ir vienišiems vilkams...

„The Crow“. Tragiškai žuvęs aktorius Brandonas Lee, suvaidinęs pagrindinį vaidmenį didžiulį pėdsaką pasaulinėje gotikinėje subkultūroje palikusioje juostoje „Varnas“ (The Crow), buvo asmenybė iš didžiosios raidės. Gana senokai įrašyta daina tapo raktu ir impulsu tolimesnio darbui įrašinėjant naująjį albumą. Dainos įrašai užtruko rekordiškai ilgai – beveik keturis mėnesius.

„Cold“. Viena mėgstamiausių, gražiausių ir gal paprasčiausių dainų. Kaskart ją klausant jaučiu šiltą šaltį, sruvenantį per odą.

„Skulptūra“. Šis kūrinys buvo sukurtas dar 1998-aisiais, kai Vokietijos leidybinė kompanija „Wavs rec“ rinko grupes žymiojo prieškario skulptoriaus Josefo Thorako pagerbimo albumui. Buvome pakviesti dalyvauti šiame projekte ir iš skulptoriaus darbų turėjome atsirinkti, kuriai skulptūrai dedikuosime dainą. Pasirinkome „The Muse“. Gaila, kad tuo metu mes nespėjome įrašyti šios dainos ir skulptoriaus pagerbimo projekte buvo paskelbta daina „MPL“, įrašyta albume „Tremtyje“.

„Rain“. Daina sukurta Drezdeno (Vokietija) grupės „Dies Natalis“ vokalisto Tobiaso Strahlo. Tada jis tarnavo Serbijoje, kur vyko karas. Kūrinio mintis – lietus, nuplaunantis viską, kas liko po karo. Prieš penkerius metus dalyvavau viename koncerte šalia Drezdeno pilies, kur grojo ir ši mažai kam žinoma grupė. „Rain“ taip giliai įstrigo man į širdį, jog nusprendžiau ją įrašyti mūsų naujajame albume. Mūsų vadybininkas Vokietijoje susirado šią grupę ir jie davė leidimą įrašyti „Rain“ „koverį“.

„Žemė ir dangus“. Melodiją sukūriau ir mintyse nešiojuosi turbūt nuo 1997-ųjų. Koncertuodami Vokietijoje šiuo kūriniu užbaigdavome pasirodymus. Tada „Žemė ir dangus“ virsdavo maždaug 10 minučių improvizacija. Tuo metu perkusijomis grupėje grojo Audrius Šimkūnas, grupės „Sala“ įkūrėjas, todėl daina kažkuo primindavo dabartinius šios grupės pasirodymus, kai visi muzikantai grodavo kuo papuola. Pamenu - tada aš stodavausi prie klavišinių instrumentų, klavišininkas imdavo gitarą ir taip toliau. Žiūrovams, žinau, palikdavo įspūdį nevaldoma improvizacija. Dabar ši daina turi savo rėmus, savo žodžius ir savo aurą, kuri yra kaip „durys“, pravėrus kurias „išeinama“ iš albumo „Dali“.