
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Pamenu, kai lietuvių mokytoja sakė, kad Sruoga savo romane " Dievų miškas" į viską žvelgė ironiškai ne dėl to, kad neskaudėjo. gyventi lengviau pasityčiojus, pasijuokus iš savo nelaimės nei nuolat ašarojant. Antradienis, antroji darbo diena Per šiandien supratau, kaip padaryti, kad netvarkinga pieva atrodytų švari įdedant daug mažiau pastangų, be to, darbo lieka ir rytdienai, nes tokia "tvarka" ilgai nesilaiko. Kai kostiumuoti vyrukai praeidami pro šalį numeta nuorūką [man reikia rinkti visas šiukšles], mintyse tyliai bręsta kerštingos mintys: "Gyvenime atsiimsiu, kad kažkada teko dirbti tokį darbą." Atrandi naujų poilsio būdų: apžiūrinėji, ar teritorijoje nėra šiukšlių, o kadangi teritorija, kaip jau anksčiau minėjau, yra gan tvarkinga... užsirakinus WC galima atsiremti į vėsias sienas, vaidini susirūpinusį didele betvarke, kurios nėra, elgiesi kaip Buridano asilas, neapsispresdamas, kurį šaligatvį nušluosi dabar, veja ne mūsų teritorija, taigi galima sumesti mažus šalapiukus nors ir į krūmus [žinoma, geriau tegul nieks nemato], renki po žolę išbirusius konfeti ir jautiesi kaip Sizifas, ridenantis akmenį į kalną, nes konfeti juosteles surinkti rankomis beveik beviltiška [jų tūkstančiai], vaidini darbštų, rezgi planus, ką daryti kad asilas boselis neapsuktų [užrašų knygutė darbo valandoms], įtikini save, kad nugaros skausmai-tik treniruotė lankstumui gerinti. IR išvis... kodėl mes dirbam pas JĮ??? padavėja dirbant reikia arti, maximai neparsiduosiu, apželdinimo firmoes šiemet paskelbtas karas jaunimui, o kitokio darbo patirtimi būdamas 18, kažna ar bepasigirsi[nebent nelegalaus, bet tai darbdaviui nedaro įspūdžio]. P.S. nemeskite bent nurūkų prie LRT pastato. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2007 m. birželio 20 d. 20:32:24
Aš kažkaip panašiai irgi galvojau, kai praeitą sekmadienį skutamąja reikėjo skusti veją.
O tokį darbą dirbau, kai dar anais laikais žiemą vykdavo masofkės
____________________
36 years of tears. /// Mums likimo primesta kančia nėra tokia skausminga kaip ta, kurią suteikia svetima valia. /// (Artūras Šopenhaueris)