Skurdas

ishdeekele

---

Tipas: Eilėraštis Publikavimo data: 2004m. Lapkričio 23d. 19:13

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Ir vėl išaušo bjaurus rytas. Nors aplink gražu ir žalia, gyvenimas aptriušusiame, nusmurgusiame name yra nepakeliamas. Jis smukdo mane žemyn, į gilią bedugnę, o jos galo niekada nesimato, tačiau ir šviesa viršuje vos įžiūrima.
Vėl apsirengiau tuos pačius dvokiančius drabužius ir net nepasisveikinusi su motina išėjau prie upės, praustis. Nors ir būčiau pasakiusi motinai "Labas rytas" ji neišgirstų mano balso, nes buvo per daug girta. Miegojo jau nuo vakar vakaro. Audringos išgertuvės baigėsi žiauriomis muštynėmis, kurios šį kartą nepalietė manęs. Mėlynės po praeitų įvykių jau beveik sugijo, tačiau tai nesuteikė man didelės laimės.
Nusimazgojusi kūną iškeliavau į parką. Norėjau nusiraminti, tačiau to neleido vaikai, kurie visaip mane užgauliojo. Bjauru girdėti šlykščius nepraustaburnių keiksmažodžius, kurie skirti man, tokiai bjauriai išsigimėlei. Dar net tokių apšaukimu girdėjau ir pradedu tikėti tuo ką jie sako. Juk tai visiška tiesa, kai įsigilini į jų žodžius.
Slinkau parko takeliais ir užuodžiau pasakišką mėsos kvapą. Netoliese sėdėjo šeima ir kepė maistą. Jo kvapas viliojo, bet pamačiusi kokiu žvilgsniu į mane dėbtelėjo vaikai, tučtuojau nuėjau. Tas žvilgsnis mane skaudino ir jaučiau, kad krentu dar giliau.
Po dieninio slampinėjimo parke išsekusi grįžau namo. Mama vėl gėrė, o aplink sėdėję vyrai prie jos kabinėjosi. Amžini girtuokliai varvindami seilę žiurėjo ir į mane. Nuslinkau į kambarį ir verkdama atsiguliau. Stengiausi užmigti, bet ramybės nedavė mintis apie rytojų ir girtuoklių šūkavimai. Juk rytoj bus vėl tas pats ir risiuos dar giliau į dugną. Su tokia mintimi užmigau ir norėjau numirti.

2004m. Lapkričio 23d. 19:13