Taip atrodys Rūtos Ščiogolevaitės albumo viršelis. [Bombonešio nuotr.]Leidybinės įmonės „Bomba Records“ išleista vienos talentingiausių jaunosios kartos Lietuvos dainininkių Rūtos Ščiogolevaitės plokštelė „Mano dainos“ pretenduoja tapti šių metų sugrįžimu. Nors dainininkė niekur nebuvo dingusi - aktyviai koncertavo, sėkmingai pasirodydavo įvairiuose konkursuose - tačiau antrojo jos albumo teko laukti ištisus septynerius metus. Laukti buvo verta – muzikos mėgėjai ir kritikai „Mano dainas“ vertina kaip vieną šilčiausių, spalvingiausių ir nuoširdžiausių popmuzikos albumų, šiemet pasirodžiusių lietuviškos muzikos rinkoje.

Sužibėjo „Fizz Superstar“

„Nepulsiu į depresiją, jei albumas ir nebus gerai perkamas. Tiesiog noriu, kad klausytojai galėtų išgirsti man brangias ir artimas dainas – kurdama jas, įdėjau ir didelę dalį savo širdies. Kai kurios jų buvo sukurtos gana seniai, tad nesinorėjo, kad taip ir nugrimztų į nebūtį“, - tvirtina 24 metų dainininkė.

Nuo mažumės dainuojanti R.Ščiogolevaitė, jau vos sulaukusi 16 metų, galėjo pasigirti savo pirmuoju albumu „Kelionė tolyn“, kurį jai įrašyti padėjo kompozitorius Aurelijus Ščiuka. Rūta nuolat buvo kviečiama dalyvauti įvairiuose renginiuose bei televizijos laidose, bendradarbiavo su grupėmis „Funkadelix“ bei „Comodo“, tačiau didesnio pripažinimo sulaukė po 2002 metais įvykusio jaunųjų Baltijos šalių talentų konkurso „Fizz Superstar“. Jame lietuvaitė užėmė antrąją vietą, tik per plauką neiškovojusi pagrindinio prizo. Viską nulėmė Latvijos garsenybės Laimos Vaikulės sprendimas Rūtai skirti trečiąją vietą, nors visi kiti ekspertai lietuvaitės talentą įvertino jai skirdami pirmąsias ir antrąsias vietas. Keli prarasti taškai lėmė, kad pirmąją vietą iškovojo Estijos atstovė, Rūtai teko tenkintis antrąja vieta.

Prabėgus metams Laimos Vaikulės ir Rūtos Ščiogolevaitės keliai vėl susikirto – šį kartą jos susitiko Latvijoje, Jūrmaloje (Latvija) vykusiame prestižiniame jaunųjų atlikėjų konkurse „Naujoji banga“. “Ji atkreipė į mane dėmesį, linkėjo sėkmės”, - prisimena Rūta. Pirmosios festivalio vietos, kaip jau buvo galima nuspėti dar prieš renginį, atiteko Rusijos popmuzikos žvaigždžių proteguojamiems atlikėjams. Vis dėlto Rūtos talentas taip pat buvo atitinkamai įvertintas – jai atiteko prestižinis miesto tarybos įsteigtas simpatijų prizas.

Per plauką nuo „Eurovizijos“

Rūta Ščiogolevaitė. [Bombonešio nuotr.]Ilgą laiką koncertavusi su uostamiesčio grupe „Studija“, 2003 metų pabaigoje R.Ščiogolevaitė, padedama Estijos prodiuserių, ėmė ypač kruopščiai ir atsakingai rengtis 2004-ųjų nacionaliniam Eurovizijos atrankos konkursui. Jos atliekama daina „Over“ buvo vadinama viena realiausių kandidačių laimėti nacionalinį Eurovizijos atrankos konkursą, tačiau po papildomo komisijos narių balsavimo paaiškėjo, jog į Stambule vykstantį Eurovizijos finalą vyks Linas ir Simona. Rūtai pergalė išslydo iš rankų paskutinę akimirką.

Praėjusiais metais simpatiška atlikėja sumainė aukso žiedus su oreiviu Vytautu Samarinu, tačiau jaunavedžių gyvenimą apkartino Rūtos negalavimai, kurių priežastimi tapo pervargimas. Vis dėlto, pademonstravusį tvirtą charakterį, Rūta kartu su savo kūrybiniu bendražygiu Laimonu Vaišvila, padedant keliems prodiuseriams, per kelis žiemos mėnesius įrašė antrąjį savo albumą “Mano dainos”, kurio kūriniais dabar gali mėgautis kiekvienas lietuviškos muzikos mėgėjas.

„Mano dainos“ iš arti: nakties romantika ir ilgesys

Rūta Ščiogolevaitė. [Bombonešio nuotr.]Rūta Ščiogolevaitė pasakoja apie plokštelėje „Mano dainos“ įrašytus kūrinius.

„Niekada“. Spėjau, kad mano dainos taps „neformatu“ radijo stotims, todėl reikėjo kūrinio, kuris būtų artimesnis jų vadinamajam „formatui“. Paprašiau Marijaus Adomaičio, kad sukurtų muziką, pati rašiau žodžius. Buvo žmonių, kurie kritikavo dainos žodžius, o man jie atrodo paprasti, tačiau neprasti. Man patinka ši daina.

„Myli Nemyli“. Gimstant šiai populiariai televizijos laidai, buvo sukurta ir daina tokiu pačiu pavadinimu. Laidos autoriams kūrinį „Myli Nemyli“ sukūręs kompozitorius Marijus Narbutis pasiūlė mano, kaip dainininkės, kandidatūra. Kartu su juo ir sudainavome televizinę šios dainos versiją. Vėliau laidos autoriai sugalvojo, kad šią dainą reikėtų atlikti ir laidos metu, tačiau Marijus Narbutis nenorėjo viešumo, todėl pasirodymui eteryje teko ieškoti kito partnerio – juo tapo mano kurso draugas, talentingas atlikėjas Mantas.

„Ilgesys“. Vienintelė daina, likusi visiškai nepakeista. Buvo atkurta tokia pat jos versija, kaip ir prieš 8 metus, kai ji buvo sukurta. „Ilgesys“, kaip ir daugelis kitų albumo dainų, buvo sukurtas 1997-1998 metais kartu su Laimonu Vaišvila – su juo tada kartu mokėmės Šiaulių konservatorijoje. Savaitgaliais važiuodavome į Kauną, kur garso įrašų studijos šeimininkas Aras Žvirblys leisdavo mums naudotis studija, kai ji likdavo laisva. O tai dažniausiai būdavo naktimis. Sėdėdavome prie pianino, Laimis grodavo, o as čia pat kurdavau melodijas ir žodžius, po to programuodavome ir įrašinėdavome vokalą. Ačiū Tau , Laimi! (beje, nepagalvokite, mes su Laimonu visada buvome tik draugai!!!) Kuriant „Ilgesį“ panaudojau keletą eilučių iš savo draugės Sigitos Aukštiejūtės kūrybos. „Ilgesys“ - mano mėgstamiausia daina.

Rūta Ščiogolevaitė. [Bombonešio nuotr.]„Neišeik“. Viena gražiausių albumo dainų. Iš pradžių ji buvo sugalvota kaip duetas, kurį dainavome kartu su Laimonu. Paskui sukau galva, su kuo gi dar jį sudainuoti. Galiausiai nutarėme, kad dainuosiu šią dainą viena.

„Pajūrio regis“. Laimonui teko programuoti tris ar keturias šio kūrinio versijas, kol pagaliau man viena jų įtiko, o kitas versijas „palaidojome“. Tačiau klausant tų versijų ir gimė nuostabi idėja – įrašyti akustinį „Pajūrio regio“ variantą. Kai apie savo viziją papasakojau Laimiui ir garso režisieriui, jie mane tikino, kad nepavyks, neskambės, nesigaus... Tačiau aš kaip reikiant užsispyriau.

„Mūsų Palanga“. Pirmojoje šios dainos versijoje vietoje žodžių „mūsų Palanga“, skambėjo „vasara karšta“, bet galvoje man vis zyzė antrojo stulpelio frazė „mažas miestas pajūry“. Taigi, pakeitėme tik tuos du žodžius, visa kita skamba taip pat, kaip ir pirmoje versijoje.

„Neišeik“ (greita versija). Ši daina ir tapo visų albumo „Mano dainos“ darbų pradžia. Paskambino Laimonas ir pasakė, kad sukūrė mūsų dainos greitą versiją, ir, jei manęs tai nedomina, atiduos šį kūrinį kitai dainininkei (jos vardo nesakysiu). Susimąsčiau: „Mano dainą dainuos kita atlikėja? Kodėl pamiršau savo dainas?“. Tada ir nusprendžiau, kad reikia atgaivinti visas primirštas dainas ir jas išleisti.

„Lopšinė“. Puikiai prisimenu tą vėlų vakarą, užsitęsusią įrašų sesiją. Laimonas studijoje kažką grojo, o aš pro langą mačiau vijoklinių gėlių šešėlį, krintantį nuo mėnesienos. „Pagrok dar“, – paprašiau Laimono, čiupau pieštuką ir parašiau „Lopšinę“.