Visi juokės, kai aš jiems pasakiau:
Aš noriu tavęs, aš noriu tavęs
Visi šyptelėjo, tipo humoristai
Jie užpylė man arbatą
Visi rėkė, jie sakė man, kad tu
Kainuotum man mėnulį, kuriame mes būsim netrukus
Visi juokėsi iki pamėlynavimo (iki liūdnumo)
Jie netikėjo, jog mano žodžiai - tikri.

Visi juokės, tik ne tu.

Lengva prarasti ryšius su visais draugais
Kuriuos tu mėgsti, ar kurie buvo tavo mėgstami
Visi juokės, nes negalėjo priimti manęs rimtai
Apleido mane
Kartais aš skaitydavau apie dalykus, kuriuos jie darė, žurnaluose
Jie pasimaivė
Visi mane paliko dėl svarbesnių dalykų
Bet aš - neliūdnas.

Visi juokės, tik ne tu.

Praėjo daugel metų
Ir kaip man sakė, keli yra parklupę, tarp kita ko
Visi svajojo, tik ne tie kurie parpuolę -
Dabar jie miega, dabar jie miega
Visi kopė kaip vijokliai link aukščiausios šakos
Tai buvo jų šansas
Visi laikėsi už šakos pasigriebę rankom
Kol negalėjo - tai viskas ką jie galėjo
Nes visi nukrito
Visi nukrito
Visi nukrito, tik ne tu.