Nuobodu man buvo kaime amžinai tupėt –
Karves prižiūrėt, bliovimą girdėt.
Nutariau tada svetur aš laimės paieškot,
Užjūry sau turtą sumedžiot.

Armoniką tik paėmiau ir nutariau
Niekuomet neatsiskirt su ja.
Liūdesy ar džiaugsme visuomet ji su manim.
Armonika, kaip linksma man keliauti su tavim!


Bet mane Brazilija pasveikino šaltai,
Visi pinigai išėjo man ūmai.
Nesuspėjau po kelionės trumpai pailsėt,
Žiūriu, kad jau reik namo skubėt.

Armoniką tik paėmiau ir nutariau
Niekuomet neatsiskirt su ja.
Liūdesy ar džiaugsme visuomet ji su manim.
Armonika, kaip linksma man keliauti su tavim!