"Supus jie šlovėj svetimoj"

Pakilo paukščiai
Į pilką dangų
Menki tie aukščiai

Riaumojo žvėrys į
Juodą tamsą
Tylūs jų aidai

Ėjo ir žmonės
Į gyvą dvasią

Daliai pritūko jėgų
Kiti pristigo norų
Treti mirė kely

Tik vienas išliko stiprus
Tik vienas aplenkė laiką,
Tik vienas pasiekė tikslą
Paliko ten savo vaikus

Vaikai pamiršo tėvą
Sukūrė jie sau dievus
Išmynė klaidingus takus
Jei tiktai neatbus
Šlovėj svetimoj jie supus.