Man kolegos užrodė vieną dainą iš man negirdėtos grupės Верасы. Pasirodo, sovietmečiu gan žinoma baltarusių roko grupė. Jaučiasi jų muzikoje tos rytietiškos šlagerinės atmosferos, kas mane domina mažiau, bet jų paskutiniam albume Музыка для всех esti tikrai nemaža dalis tokios funky disko synthpop'inės muzikos su tikrai gerom aranžuotėm. Man kolegos būtent ir užrodė tokią dainą pavadinimu Аэробика, kurioj tikrai skoningos muzikos stilių sintezės esti. Полёт ir Звезда любви irgi į ausį kritusios dainos. 

Šiandien sužinojau apie Turmion Kätilöt, tokią labai energingą ir nuotaikingą industrinio metalo grupę iš Suomijos. Kol kas tik kelias žymias dainas perklausiau, bet man jie krito į ausį. Visai nemažai perklausų Spotify turi, tad nustebau, kad nei aš jų nežinojau, nei music'e jų profilio esama.

Aš šiom dienom Spotify miksuoju visokias psichodelikas ir progrokus, man vėl rekomendacijos išspjovė kai ką įdomaus. Net kelis kartus įbruko The Groundhogs, grupę, kurios nesu girdėjęs. Pasirodo, jie labai sena bliuzroko / hardroko grupė su šiokiom tokiom tendencijos į prog'ą ir psichodeliką. Labai patraukė daina Sad Is The Hunter (1972 m.) – labai ekspresyvus rokas, norėsis pabandyti daugiau The Groundhogs tvėrinių.

Reminiscavau praėjusią savaitę su mėgstamu Kim Carnes albumu Voyeur ir, jam baigus grot Spotify, algoritmai, aišku, pradėjo siūlyti įvairaus plauko 80-ųjų poproką. Ir mano ausis baisiai užlinko ties Device daina When Love Is Good. Device buvo trumpai gyvavusi poproko grupė, išleidusi tik vieną albumą 22B3 (1986 m.), bet prasukau kelias jo dainas, jos labai įdomios. Poprokas, bet su labai kokybiška, turtinga instrumentuotė, o ritmika ir atmosfera labai nešanti į synthpop'o ar net šokių muzikos vandenis. Daugiausia asociacijų kelia su Dead Or Alive, tiesą sakant, tik Device gerokai rokiškesni. Didn't I Read You Right man visiškai killer'is, dabar klausau. Reikės kada įkelt ir į music'ą.

Tai jie taip ir pristatomi – industrinis alternative metalas. Ne visai mano stiliuks, bet vis dėlto... Pasikliauju jausmais – o nuo pirmų garsų jie buvo teigiami. Pagal viską, jei atmintis neapgauna, pirmoji daina turėjo būti „Triukšme“. Į vidų nelindau, nes „mano“ angaras buvo kitas. Ir labai gerai grafiškai buvo sudėliotas lineup'as: du angarai – dvi – jaunimo ir profesionalų – scenos. Ir taip pat šachmatiškai pagal laiką išdėlioti dalyvių pasirodymai. Tai buvo nesunku suprasti, kas, kur ir kada.

Nice, aš irgi mėgstu atradinėti lietuviškus atlikėjus, nors buvau primiršus, kaip tai svarbu daryti. O Defekto pabandysiu irgi daugiau paklausyti, ne tik previews. Kol kas skamba kaip industrinis alternative metalas, ir neblogas.

Nu OK. Neslėpsiu, kur ir ko rugsėjo 1 buvau LinkMenų fabrike 😁Tačiau belaukiant svarbiausio (man) pasirodymo teko norom nenorom paklausyt ir kitų dalyvių – angarai nepasižymi nepralaidumu garsui, girdėjosi gan toli. Dar nedrįstu to vadint atradimu, dar reikės daugiau pasidomėt kas ir kaip, bet suskambo netgi labai neblogai. Netgi, sakyčiau, LABAI GERAI. Pasižiūrėjau į festivalio line'up'ą – tai buvo grupė „Defektas“. 

Ne visai mano muzika. Bet paklausysiu. Tikrai WOW. Ir klipai susukti nelietuviškai gerai.

Viename kvailame facebook'o reels'e išgirdau Xasthur – The Prison of Mirrors. 12 minučių atmosferinis juodmetalio talžymas. Iškart užkabino ausį. Xasthur yra vieno amerikiečio projektas (įkvėptas Burzum), kuris dabar užsiima ambientiniu folku, bet klasikiniai albumai, kiek perskaičiau, yra gan atmosferinis juodmetalis. Mano muzika, reikės patyrinėt labiau.

YouTube algoritmas leido atrasti jas (ir pabrėšiu, jas, visos moterys) ir akys iššoko ant kaktos. Iš kur jos tokios atsirado ir kodėl negirdėtos iki šiol? WTF??? Skamba LABAI gerai.

Leidžiu random Hawkwind dainas per Spotify ir mano ausis užkliuvo už anksčiau negirdėtos Dangerous Vision. Pasirodo, tai studijinis leftover'is iš ankstyvo 9-ojo dešimtmečio, vėliau išleistas 1983-ųjų kompiliacijoje Zones. Pasirodo, Zones net nėra music'e (reikės įkelt radus tam laiko). Nustebino dainos lengvas melodingumas, ją daug labiau tapatinčiau su tuo, ką tuo laikmečiu darė Camel ar The Alan Parsons Project negu Hawkwind. Todėl visai suprantu, kodėl ši daina neatrado vietos Sonic Attack ar Choose Your Masques albumuose. Bet man labai patinka toks lengvas skambesys. 

Suprantu, kad net tarp progroko klasikų ešelono yra grupių, su kuriomis reikia artimiau susipažinti. Pavyzdžiui, niekad didelio dėmesio neatkreipiau į Greenslade, nors esu vieną kitą kompoziciją prabėgomis girdėjęs. Ir dabar, klausiau Strawbs, o Spotify algoritmai mane nunešė į Greenslade. Ir į gana iš konteksto iškrentantį jų vienintelį albumą po 8-ojo dešimtmečio, t.y. Large Afternoon (2000-ųjų įrašas). Man titulinė daina tiesiog nunešė stogą – kaip gerai, erdviai ir spalvingai skamba sintezai. Aš tikrai nesu girdėjęs tokios klavišinių spalvos gyvenime, nors daug tokios muzikos klausau. Ir ryškus džiazinis prieskonis akordų progresijose ir boso linijoje. Vau... dabar rimtai susidomėjau, ypač užmetus akį į viso albumo vertinimus, kurie yra saikingi ir kartais net skeptiški. Reiškia, klasikiniuose Greenslade albumuose turi būti dar geresnių perliukų.

Šio albumo klausiau tada, kai jis tik išėjo. Sutinku su apibrėžimu, man jis irgi paliko gan gerą įspūdį. 

Būsiu nepopuliari, bet originalas man nelabai... O va tai, ką pasiūlė Spotify, buvo ir yra tiesiog WOW. Gaila, bent pusantrų metų nuteriojau... Lygiai taip pat gaila, kad nėra galimybės pasiūlyt kaip dienos dainą.

Dar viena, kurios originalas toks meh... Def Leppard versija man buvo WOW. Šioji irgi buvo malonus atradimas. Aha, tas pats dėdulis

Pernai progarchivuose 17 vieta, Kenterberio scenos antra vieta: ZOOP - Dominion. Skamba kaip maloniausias ausiai Kenterberis, tačiau jokiu būdu neplagijuojantisd šios scenos grandus. Man ypač imponuoja melotronas ir Hamondai, bei saksofonų darbas.

(2) AlimkhanOV A. – tema - YouTube

solo ansamblio nario projekto albumas visai patiko

Per savo viešnagę Serbijoje sužinojau apie alternatyviojo roko / postpanko grupės Disciplin A Kitschme (orig. Disciplina Kičme) egzistavimą. Dabar bandau jų labiausiai Serbijoje / Jugoslavijoje pripažintą albumą „Nova iznenađenja za nova pokolenja“ (1991 m.). Pakankamai įdomus alternatyvios, panko muzikos hibridas su daug aštraus boso, pavieniais džiaziniais ir ska muzikos elementais bei eksperimentavimu su elektroniniais elementais. Ne pirmas atvejis, kada susižaviu pietryčių Europos grupėmis: 

Nepasakosiu su muzika nesusijusios priešistorės.TIESiogklausiau Spotify man sudaryto grojaraščio ir užsiroviau ant Rroyce (nepainiot su tautiečiais Royce – nors stilistika gan artima). Štai kas mane užkabino