Pusė to ką parašiau – yra šlamštas
Pusė to ką išgirdai – yra tik spėlionės
Pusė to ką matau – žmogus už borto
Pusė manęs yra laivas, kuris jį ten paliko
Pusė to ką manei esant dievui – tik blogas oras
Pusė to ką maniau esant tavimi – mano pusė
Pusė to kas galėjo būti velnias, tebuvo dulkės
Pusė to kas maniau esąs aš – tik vėjo pusė
Pusė išgelbėtų net nesuprato, iš kur juos traukei
Pusė tų kuriuos juokini, garsiai verkia
Pusė iš to ką atidaviau tau, buvo tavo
Pusė iš to ką tikėjau žinąs, nebėra nei pusės
Pusė šitų mokinių – nepalieka suolo
Pusė tų kurie išdavė, buvo geresnė pusė
Pusė šitų žodžių tikrai neišlaisvins proto
Pusė šio proto seniai nebeieško žodžių
Visi kiti lieka už apsnigto stalo
Kol nukasa dangų, kol nuodėmę valo
Kol pripučią sparną, kentėt iki galo
Iš getų mokyklų gamyklų ir bankų
Su motina akyse ir tėvų ant rankų
Jie bėga per pievą, jie kyla į dangų
Jie dūžta į žvaigždę ir vėju pasrūva
Po du už sparnų, su tais kur nebuvo
Man reikia išlipti, stabdykit lėktuvą
Pusė gyvenimo jau atiduota, ko dar tau reikia
Pusėj bažnyčių kuras aplankiau – mane mušė
Pusė supratusių tiesą, tiesos nesaugo
Pusė tavęs, kurios trokštu – tik obuolio pusė
Pusė dainų, kurias mėgdžiojau, man iš tiesų patiko
Pusė iš tų, kurie klausė manęs: “kaip gyveni?” išėjo
Pusė iš to ką klausiau, tik tamsioji mėnulio pusė
Pusė manęs pasiliks ant žemuogių lauko amžiams
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.